Elonas Muskas dar kartą pakurstė diskusijas apie žmonijos ateitį kosmose. SpaceX vadovas pareiškė, kad bendrovė rimtai ruošiasi pirmajai privačiai misijai į Marsą ir nori tai padaryti gerokai greičiau, nei daugelis laikė realistišku scenarijumi. Pagal optimistišką planą, nepilotuojamas erdvėlaivis Starship į Raudonąją planetą galėtų išskristi jau 2026 metų pabaigoje.
Tai skamba ne tik drąsiai, bet ir rizikingai. Pats Muskas pripažįsta, kad sėkmės tikimybė šiuo metu siekia maždaug „50 prieš 50“. Vis dėlto laikas spaudžia – jei šis bandymas nepavyks, kitos realios galimybės gali tekti laukti dar kelerius metus.
Retas kosminis langas, kuris verčia skubėti
Sprendimą skubėti lemia ne politiniai ar finansiniai veiksniai, o dangaus mechanika. Maždaug kas 26 mėnesius Žemė ir Mars atsiduria tokioje padėtyje, kuri leidžia efektyviausiai vykdyti tarpplanetinius skrydžius. Šiuo laikotarpiu sumažėja tiek kelionės trukmė, tiek degalų sąnaudos.
Artimiausias toks „langas“ atsivers 2026 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Jei Elon Musk ir jo komanda nespės pasiruošti, kito palankaus momento tektų laukti iki 2028–2029 metų. Būtent todėl 2026-ųjų data laikoma kritine.
Pagal svarstomą planą, tuo metu galėtų būti paleisti net keli – iki penkių – nepilotuojamų „Starship V3“ erdvėlaivių. Jų tikslas būtų ne tik pasiekti Marsą, bet ir išbandyti nusileidimą bei pristatyti krovinį.
Robotai Marse – nebe mokslinė fantastika
Muskas užsiminė, kad pirmosiose misijose gali būti gabenami ir Tesla Optimus humanoidiniai robotai. Tokie robotai galėtų atlikti pradinius tyrimus, paruošti aplinką būsimoms misijoms ir pademonstruoti, kaip ateityje Marsą galėtų tyrinėti automatizuotos sistemos.
Nors tai skamba futuristiškai, „SpaceX“ tai vertina kaip praktinį bandymą – robotai būtų saugesnė alternatyva žmonėms pirmuosiuose, rizikingiausiuose etapuose.
„Starship V3“ – milžinas, nuo kurio priklauso viskas
Kelionės į Marsą pagrindas yra trečiosios kartos „Starship“ versija. Jei planai bus įgyvendinti, tai bus didžiausia raketa žmonijos istorijoje – daugiau nei 120 metrų aukščio. Pagrindinė jos idėja – visiškas daugkartinis panaudojimas, kuris ilgainiui turėtų sumažinti skrydžių kainą.
Tačiau svarbiausias technologinis barjeras dar nėra įveiktas. Norint pasiekti Marsą, „Starship“ turi būti papildytas degalais Žemės orbitoje, naudojant specialius tanklaivius. Tokia operacija realiomis sąlygomis dar nebuvo pilnai išbandyta, o būtent nuo jos priklauso, ar skrydis apskritai įmanomas.
Bandymų rezultatai – pažanga, bet be garantijų
2025 metais „SpaceX“ atliko kelis ankstesnių „Starship“ versijų bandomuosius skrydžius. Pirmieji bandymai baigėsi sprogimais ar valdymo praradimu, tačiau vėlesni skrydžiai parodė akivaizdžią pažangą. Tai suteikė atsargaus optimizmo, tačiau net ir pati bendrovė pripažįsta, kad iki pilnai patikimos sistemos dar trūksta laiko.
Kitaip tariant, technologinė kryptis atrodo teisinga, bet bet koks rimtesnis nesklandumas gali sugriauti 2026-ųjų planus.
NASA spaudimas ir Mėnulio programa
„SpaceX“ Marso ambicijos glaudžiai susijusios ir su NASA planais. „Starship“ buvo pasirinktas kaip nusileidimo modulis Artemis III misijai, kurios metu astronautai turėtų grįžti į Mėnulį.
Bet kokie rimti vėlavimai ar techninės problemos gali paveikti ne tik Marso projektą, bet ir visą „Artemis“ programą. NASA jau anksčiau yra išreiškusi susirūpinimą dėl darbų tempo, o tai reiškia, kad „SpaceX“ šiuo metu balansuoja tarp kelių itin svarbių įsipareigojimų.
Nusileidimas Marse – dar neišspręstas galvosūkis
Net jei „Starship“ sėkmingai pasiektų Marsą, didžiausias iššūkis lauktų pabaigoje – nusileidimas. Toks didelis ir sunkus aparatas dar niekada nebuvo nuleistas ant kitos planetos paviršiaus. Marso atmosfera yra labai plona, todėl stabdymas ir valdymas nusileidimo metu tampa itin sudėtingi.
Muskas yra minėjęs Arkadijos Planitijos regioną kaip galimą nusileidimo vietą, nes ten galimai slypi požeminio ledo atsargos. Vis dėlto šios teritorijos dar nėra pakankamai ištirtos, o tai prideda dar vieną neapibrėžtumo sluoksnį.
Ar žmonės Marsą pasieks dar iki dešimtmečio pabaigos?
Jeigu nepilotuojamos misijos bus sėkmingos, „SpaceX“ tikslas – apie 2029 metus siųsti pirmuosius žmones. Pats Muskas kalba apie viziją, kur kas 26 mėnesius į Marsą skristų šimtai laivų, tačiau kol kas tai labiau strateginė kryptis nei konkretus grafikas.
Išvada
„SpaceX“ planas pasiekti Marsą iki 2026 metų pabaigos yra vienas drąsiausių bandymų kosmoso istorijoje. Tai projektas, kuriame susipina technologiniai proveržiai, milžiniškos rizikos ir labai trumpas laiko langas. Sėkmės atveju jis galėtų iš esmės pakeisti žmonijos santykį su kosmosu. Nesėkmės atveju – Marso svajonė būtų atidėta dar ne vieneriems metams.
Aišku viena: artimiausi dveji metai gali tapti lemiami sprendžiant, ar žmonijos kelias į Marsą taps realybe, ar liks dar viena ambicinga, bet neįgyvendinta vizija.
