Ar kada nors vairuojant navigacija nuvedė jus į akligatvį? O dabar įsivaizduokite, kad tai nutinka atviroje jūroje, valdant milžinišką laivą, ir jūs net nesuprantate, kad jūsų prietaisai meluoja. Baltijos jūroje situacija kaista ne dėl orų, o dėl vis dažnėjančių elektroninių atakų. Laivų kapitonai ir orlaivių pilotai skambina pavojaus varpais: navigacijos sistemos masiškai trinka, o ekspertai įspėja – jei nesiimsime veiksmų, didelė avarija tėra laiko klausimas.
Palydovinės navigacijos sutrikimai mūsų regione pasiekė visiškai naują, nerimą keliantį lygį. Tai nebėra pavieniai incidentai – tai tampa sistemine problema, kuri verčia laivybos ir aviacijos sektorius ieškoti skubių sprendimų ir netgi grįžti prie senųjų, dešimtmečius dulkėjusių technologijų.
Kai ekranas rodo viena, o realybė – visai ką kita
Didžiausią pavojų šiuo metu kelia ne paprastas signalo dingimas, o kur kas klastingesnis reiškinys, vadinamas „spoofing“ (liet. klastojimas). Rytinėje Suomijos įlankos dalyje ir kitose Baltijos jūros zonose fiksuojami atvejai, kai laivų sistemos yra ne tiesiog blokuojamos, o apgaule gauna klaidingus duomenis.
Šio reiškinio klasta slypi jo nematomume. Klaidinga pozicija ekranuose dažnai atsiranda ne staiga, o palaipsniui. Navigacinė sistema lėtai „nuveda“ laivą nuo kurso, o įgulai tai pastebėti vizualiai, ypač naktį ar esant blogam orui, yra itin sudėtinga. Tokie manipuliuojami signalai drastiškai padidina laivų susidūrimo, užplaukimo ant seklumų ar įplaukimo į draudžiamas zonas riziką. Laivai, kurie dešimtmečius savo veiklą grindė GPS tikslumu, staiga tapo pažeidžiami.
Laivynui tenka pūsti dulkes nuo senų prietaisų
Nors trikdžiai veikia ir aviaciją, lėktuvai šioje situacijoje yra kiek saugesni. Orlaiviuose standartiškai naudojamos kelios lygiagrečios navigacijos sistemos, kurios dubliuoja viena kitą, todėl skrydžių saugumui mirtinas pavojus kol kas negresia, nors pilotų darbą tai apsunkina.
Tuo tarpu laivyboje situacija sudėtingesnė. Per pastaruosius dešimtmečius, pasikliaujant palydovinių sistemų patikimumu, daugelis senųjų navigacijos metodų buvo tiesiog pamiršti, o įranga – išmontuota. Dabar, susidūrus su realia grėsme, tenka žengti žingsnį atgal į praeitį. Siekiant užtikrinti saugumą jūroje, vėl aktyvuojamos senosios navigacijos sistemos, o anksčiau uždaryti radijo ryšio švyturiai skubiai grąžinami į eksploataciją. Tai priverstinė priemonė, parodanti, kokia trapi yra šiuolaikinė technologija.
Išeitis – hibridinė navigacija ir nauji palydovai
Suprantant, kad problema niekur nedings, mokslininkai ir inžinieriai ieško ilgalaikių sprendimų. Suomijos tyrėjai šiuo metu aktyviai testuoja hibridinės navigacijos modelius. Šios technologijos esmė – vienu metu naudoti kelis visiškai nepriklausomus informacijos šaltinius buvimo vietai apskaičiuoti. Taip sukuriama sistema, kurios neįmanoma apgauti tiesiog suklastojus vieną GPS signalą. Tiesa, kol kas trūksta nacionalinės tarnybos, kuri teiktų bendrą ir išsamų vaizdą apie visus regione vykstančius trikdžius.
Į kovą stoja ir Europos Sąjunga kartu su Europos kosmoso agentūra (ESA). Kuriama nauja, atsparesnė sistema, pagrįsta mažais palydovais žemoje orbitoje. Idėja paprasta: kuo daugiau palydovų ir kuo įvairesni dažniai, tuo sunkiau piktavaliams užblokuoti ar suklastoti visą tinklą. Be to, „Galileo“ sistemoje jau diegiama speciali patikros paslauga – savotiškas saugumo sertifikatas, leidžiantis laivo sistemai atpažinti, ar gautas signalas tikrai ateina iš kosmoso, ar yra sugeneruotas programišiaus.
Akivaizdu viena – rami navigacija Baltijos jūroje tapo prabanga, o įgudusių jūrininkų budrumas šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau.
Šaltinis: https://www.dagensnaringsliv.se/20260113/286466/kraftigt-okad-gps-storning-i-ostersjon-oroar-sjofart-och-flyg
