Vis dar manote, kad mėlynasis pelėsinis sūris skirtas tik snobams, o jo kvapas verčia raukytis? Jūs nesate vieni. Pasaulis pasidalijęs į dvi stovyklas: vieni šį sūrį dievina ir deda visur – nuo salotų iki desertų, o kiti negali pakęsti net minties apie jį. Tačiau italų gurmanai tikina: jei priklausote pastarajai grupei, jūs tiesiog dar neišmokote jo valgyti teisingai. Pasirodo, į lėkštę tereikia įdėti vieną paprastą produktą, ir „neskanus“ užkandis taps jūsų mėgstamiausiu.
Šiandien mėlynojo sūrio (Dorblu, Gorgonzola, Roquefort ir kt.) galima rasti bet kuriame prekybos centre, tačiau daugeliui jis vis dar lieka mįsle. Kodėl kažkas moka pinigus už tai, kas atrodo ir kvepia neįprastai? Paslaptis slypi ne sūryje, o deriniuose.
Pirmiausia – įveikite baimę: kas ten mėlynuoja?
Prieš kalbant apie skonį, reikia neutralizuoti pagrindinę psichologinę kliūtį – baimę valgyti pelėsį. Svarbu suprasti, kad tai nėra tas pats pelėsis, kurį pamatote ant už spintelės užkritusios duonos riekės.
Tai kilmingasis Penicillium genties pelėsis. Sūrio gamybos metu sūrininkai specialiomis adatomis subado sūrio galvas, kad į vidų patektų oras. Būtent dėl deguonies šis pelėsis „kvėpuoja“, auga ir sukuria tas garsiąsias mėlynas ar žalsvas gyslas. Jis yra visiškai saugus, valgomas ir, pasak mitybos specialistų, netgi naudingas virškinimui. Tad šią baimę galite drąsiai palikti nuošalyje.
Kodėl pirmas kąsnis dažnai nuvilia?
Pagrindinė „naujokų“ klaida – mėlynojo sūrio ragavimas vieno, be jokių priedų. Šio produkto skonis yra labai intensyvus: jis sūrus, aštrus, turi specifinį, lengvai „deginantį“ poskonį ir aitroką aromatą.
Žmogaus receptoriams, nepratusiems prie tokio intensyvumo, tai gali būti šokas. Būtent druska ir aštrumas dažniausiai „muša“ per skonio receptorius ir neleidžia pajusti tikrosios sūrio tekstūros. Čia į pagalbą ateina gudrybė, kurią puikiai žino prancūzai ir italai.
Italų paslaptis: gelbėtojas iš avilio
Geriausias būdas prisijaukinti mėlynąjį sūrį – patiekti jį su medumi.
Jei jums atrodo keista valgyti sūrų, aštrų produktą su saldžiu medumi, nesijaudinkite – tai kulinarinė klasika, patikrinta šimtmečių. Kodėl tai veikia? Viskas remiasi skonių balansu:
- Neutralizuoja druską: Medaus saldumas „nugesina“ perteklinį sūrio sūrumą.
- Sušvelnina kvapą: Saldžios natos maskuoja aitrų pelėsio aromatą, kuris daugeliui yra nepriimtinas.
- Atskleidžia paslėptus skonius: Kai druska ir aštrumas atsitraukia į antrą planą, staiga pajuntate tai, ko anksčiau nepastebėjote – kreminę tekstūrą, riešutų poskonį ir „grybų“ natas.
Kaip tai daryti teisingai?
Jums nereikia jokių įmantrių receptų. Tiesiog atpjaukite nedidelį gabalėlį mėlynojo sūrio (kambario temperatūros sūris skanesnis nei ką tik iš šaldytuvo). Pamirkykite jį skystame, kokybiškame meduje.
Nesuberkite visko iškart – įsidėkite į burną ir leiskite mišiniui lėtai ištirpti. Pajusite, kaip aštrumas susilieja su saldumu, sukurdamas tobulą, aksominį derinį. Pabandykite šį vakarą – nustebsite, kaip vienas šaukštelis medaus gali pakeisti jūsų požiūrį į produktą, kurio anksčiau vengėte.
