Apsipirkdami maisto prekių parduotuvėje, dažniausiai tikimės, kad etiketėje nurodyta kaina atitiks tai, ką įsidėjome į maišelį. Deja, pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie nemalonius netikėtumus vaisių ir daržovių skyriuose.
Žmonės pastebėjo, kad iš anksto supakuotuose maišeliuose kartais būna brangesnis produktas, nors pirkėjas tikėjosi pigesnio varianto. Tokios situacijos sukelia nereikalingą stresą ir verčia mus būti daug atsargesniems parduotuvių lentynose.
Kodėl daržovių maišeliai verčia jus būti budriems?
Daugelis iš mūsų esame įpratę greitai griebti jau pasvertą ir supakuotą daržovių maišelį, kad sutaupytume laiko. Tačiau pastaruoju metu būtent čia ir slypi laimikis.
Pasitaiko atvejų, kai pirkėjams tenka permokėti, nes pakuotėje yra brangesnė prekė nei nurodyta (arba tikėtasi). Tai ne tik pinigų klausimas – tai pasitikėjimas prekybininku, kuris tokiomis akimirkomis smarkiai susvyruoja. Toks elgesys rodo, kad reikėtų griežčiau kontroliuoti, kas patenka į mūsų pirkinių krepšelius.
Niekas nenori jaustis apgautas, ypač tokiu metu, kai kiekvienas euras yra svarbus. Todėl einant pro daržovių kioskus geriau skirti papildomą pusę minutės ir atidžiai apžiūrėti, kas parašyta ant brūkšninio kodo ir kas iš tiesų yra maišelyje.
Ką matome maisto kainų etiketėse?
Žvelgiant į praėjusius metus, akivaizdu, kad maistas apskritai pabrango. Vidutinė infliacija praėjusiais metais buvo apie 3,7 %, ir didžiąją dalį šio padidėjimo pajutome savo piniginėse, pirkdami kasdienes prekes. Jei pažvelgtume į konkrečius skaičius, kai kurių produktų kainos patyrė tikrai didelį šuolį:
- Kava: Kaina per metus išaugo daugiau nei 30 %.
- Kiaušiniai: Pabrango apie 20 %.
- Paukštiena: Kainos augo apie 19 %.
Taip pat įdomu stebėti, kaip keičiasi kainos po didelių akcijų. Dažnai, vos pasibaigus nuolaidų laikotarpiui, kainos vėl šokteli su trenksmu. Tai ypač pastebėta sūrio, varškės ir sulčių atveju. Tiesa, ne viskas brangsta – per pastarąjį mėnesį šiek tiek atpigo sviestas ir kai kurie švieži vaisiai.
Ką ekonomistai žada artimiausiai ateičiai?
Nors kartais atrodo, kad kainos ir toliau kils neribotą laiką, ekspertai ramina, kad 2026-ieji gali būti ramesni metai.
Prognozuojama, kad nebebus staigių šuolių kaip anksčiau, o infliacija sulėtės. Tai reiškia, kad kainų kilimas nebebus toks pastebimas, o kasdienės išlaidos stabilizuosis. Taip pat prognozuojama, kad ekonomika pradės augti sparčiau nei praėjusiais metais. Tai suteikia vilties, kad gyvenimo lygis apskritai pagerės.
Nors aplinkinis pasaulis vis dar neramus, o kaimyninių šalių ekonomikos lėtėja, Latvijos prognozės (šaltinio duomenimis) kol kas atrodo gana optimistiškos. Daugelyje sektorių darbo užmokesčio augimas vis dar lenkia kainų augimą, o tai padeda gyventojams lengviau susidoroti su kasdienėmis išlaidomis.
Biudžetas ir mokesčiai: kur dingsta pinigai?
Planuodama šiuos metus, valstybė skaičiuoja gana dideles mokestines pajamas. Nemaža šių pinigų dalis gaunama iš socialinių įmokų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kurį visi mokame kaskart ką nors pirkdami parduotuvėje. Būtent vartojimas ir tai, kaip aktyviai apsiperkame, sudaro didelę viso biudžeto dalį.
Šie skaičiai rodo, kaip vystosi šalis ir kaip stabiliai jaučiasi dirbantys žmonės. Nors augimo prasme vis dar šiek tiek atsiliekama nuo kaimynų lietuvių, bendra kryptis žada būti teigiama. Žinoma, visada yra rizikos iš išorės, tačiau šiuo metu vietinė užimtumo ir vartojimo dinamika rodo, kad gebame prisitaikyti prie pokyčių.
