Daugeliui iš mūsų tai – automatinis veiksmas: pripilame puodą vandens, pastatome ant viryklės ir iškart įberiame druskos. Tačiau kulinarijos forumuose ir gamintojų instrukcijose dažnai teigiama, kad druskos bėrimas tiesiai į šaltą vandenį gali padaryti matomą žalą net ir kokybiškiausiems puodams. Ar tai tiesa, ar tik dar vienas virtuvės mitas?
Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, ar druska šaltame vandenyje iš tikrųjų kenkia nerūdijančiam plienui, ir parodysime, kaip keliais paprastais žingsniais apsaugoti savo virtuvės indus.
Nerūdijantis plienas: tvirtas, bet ne visagalis
Nerūdijančio plieno puodai pelnytai laikomi virtuvės klasika – jie tvirti, ilgaamžiai, nerūdija ir yra lengvai valomi. Tačiau net ir jie turi savo „Achilo kulną“.
Kaip aiškina virtuvės įrangos ekspertai iš „Gastrotools“, teiginys, kad per anksti įberta druska kenkia puodui, yra visiškai teisingas.
Priežastis – cheminis procesas, vadinamas taškine korozija (angl. pitting corrosion). Ji sukuria mažas, vizualiai pastebimas skylutes ar dėmeles nerūdijančio plieno paviršiuje. Tai nutinka, kai druskos kristalai nusėda ant puodo dugno šaltame vandenyje ir ten guli ištirpę tik iš dalies.
Nors tai gali skambėti dramatiškai, dažniausiai puodo funkcionalumui (maisto gaminimo savybėms) tai didelės įtakos neturi – skylutės retai būna kiauryminės. Tačiau pažeidimas yra vizualiai matomas, puodų dugnas tampa šiurkštus, negražus ir praranda prekinę išvaizdą.
Kodėl atsiranda taškinė korozija?
„Namų ūkio žurnalas“ paaiškina cheminę šio reiškinio pusę. Nerūdijantį plieną nuo rūdžių saugo vadinamasis pasyvusis sluoksnis (chromo oksido plėvelė).
Jei šis apsauginis sluoksnis pažeidžiamas – pavyzdžiui, dėl tiesioginio ir ilgesnio kontakto su didelės koncentracijos druska (chlorido jonais) ant šalto puodo dugno – chloridas prasiskverbia į metalą. Kartu su vandenyje esančiais elektrolitais paviršiuje susidaro mažos, gilios įdubos. Paprastai tariant, druska „išgraužia“ duobutes metale.
Kaip apsaugoti puodą: auksinė sūdymo taisyklė
Norint išvengti šios problemos, pakanka pakeisti vieną įprotį.
Taisyklė paprasta: Prieš berdami druską, palaukite, kol vanduo užvirs arba bent jau taps labai karštas.
- Kodėl tai veikia? Verdant vandeniui, vyksta intensyvus judėjimas. Įberta druska akimirksniu ištirpsta ir tolygiai pasiskirsto visame tūryje, nespėjusi nusėsti ant dugno ir pažeisti metalo pasyvaus sluoksnio.
- Papildomas patarimas: Įbėrę druskos į verdantį vandenį, trumpai pamaišykite šaukštu, kad ji tikrai ištirptų.
Daugiau patarimų, kaip išsaugoti puodų ilgaamžiškumą
Be teisingos sūdymo technikos, ekspertai dalijasi ir kitomis paprastomis taisyklėmis, kurios padės puodams tarnauti ilgiau:
- Sausinkite nedelsdami. Nors nerūdijantis plienas atsparus rūdims, džiūdamas vanduo palieka mineralinių dėmių (ypač Lietuvoje, kur vanduo dažnai kietas). Išplovę puodą, iškart nusausinkite jį minkštu rankšluosčiu – taip išvengsite kalkių nuosėdų ir dėmių.
- Venkite „terminio šoko“. Dideli ir staigūs temperatūros svyravimai gali deformuoti puodų ir keptuvių dugną (jie išsigaubia). Niekada nekiškite įkaitusio puodo po šaltu vandeniu – leiskite jam pirmiausia natūraliai atvėsti.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/haushalt-garten/wer-salz-zu-frueh-ins-kochende-wasser-gibt-ruiniert-seine-toepfe-stimmt-das_8d8a3d60-0554-4474-82ad-9d1cc912ab65.html
