Kol vis daugiau oro linijų svarsto greitą palydovinį internetą kaip naują keleivių pritraukimo priemonę, Europos pigių skrydžių milžinė Ryanair pasirinko visiškai priešingą kryptį. Bendrovė aiškiai pareiškė, kad savo lėktuvuose neketina diegti Starlink ryšio sistemos, ir tam turi labai pragmatišką priežastį – pinigus.
„Ryanair“ vadovybė įsitikinusi, kad Elono Musko palydovinio interneto technologija trumpųjų nuotolių skrydžiams tiesiog neapsimoka. Ir tai ne tik investicijų klausimas, bet ir kasdienės eksploatacijos kaštai.
Antena, kuri kainuoja daugiau nei atrodo
Bendrovės generalinis direktorius Michaelas O’Leary interviu naujienų agentūrai Reuters atvirai paaiškino sprendimo logiką. Norint įdiegti „Starlink“ lėktuve, antena turi būti montuojama ant fiuzeliažo išorės. Tai reiškia papildomą svorį ir, svarbiausia, didesnį aerodinaminį pasipriešinimą.
„Antena padidintų degalų sąnaudas maždaug dviem procentais“, – sakė O’Leary. Skamba nedaug? Trumpuose, dažniausiai vos valandos trukmės „Ryanair“ skrydžiuose toks padidėjimas tampa labai reikšmingas. Kiekvienas papildomas degalų lašas tiesiogiai mažina ir taip minimalias pigių skrydžių pelno maržas.
„Ekonomiškai tai tiesiog netinka mūsų verslo modeliui“, – pabrėžė jis.
Internetas danguje tampa nauju konkurencijos lauku
Tuo metu visame aviacijos sektoriuje interneto ryšys skrydžio metu jau seniai nebėra prabanga. Keleiviai nori dirbti, naršyti, žiūrėti filmus ar dalyvauti vaizdo skambučiuose net ir 10 kilometrų aukštyje. Daug tradicinių oro linijų į tai žiūri kaip į būdą pritraukti klientus ir pateisinti aukštesnes bilietų kainas.
„Starlink“ šioje srityje matomas kaip tikras žaidimo keitėjas. Žemojoje Žemės orbitoje veikiantys palydovai leidžia pasiūlyti greitesnį ir stabilesnį ryšį su mažesne delsa nei senesnės palydovinio interneto sistemos. Dėl to ši technologija tampa patraukli ne tik namų vartotojams, bet ir aviacijai.
Tačiau „Ryanair“ požiūris kitoks: jų keleiviai pirmiausia nori pigių bilietų, o ne aukščiausios klasės pramogų.
Palydovinis internetas – ne tik komercinis, bet ir politinis įrankis
„Starlink“ pastaraisiais metais tapo kur kas daugiau nei tiesiog technologine naujove. Jis vis dažniau minimas geopolitiniuose kontekstuose, kai vyriausybės ar organizacijos ieško būdų užtikrinti ryšį krizės ar interneto blokavimo metu.
Pavyzdžiui, Prancūzija svarstė galimybę tiekti palydovinio ryšio terminalus į Iraną, kai šalyje buvo ribojama prieiga prie interneto. Nepriklausomas palydovinio ryšio ekspertas Carlosas Placido pažymi, kad „Starlink“ pranašumas – milžiniškas palydovų tinklas, kurį sunku visiškai blokuoti.
Vis dėlto tai rodo ir kitą medalio pusę: tokios sistemos gali tapti politinio spaudimo, ribojimų ar net trikdymo taikiniu.
„SpaceX“ plečia tinklą rekordiniu tempu
Tuo metu „Starlink“ valdančios SpaceX ambicijos tik didėja. Bendrovė nuolat spartina palydovų paleidimus. Neseniai iš Kanaveralo kyšulio vos per 45 valandas buvo atlikti du „Falcon 9“ startai, į orbitą iškėlę dar 29 palydovus, pranešė Spaceflight Now.
Kuo didesnis palydovų tinklas, tuo patrauklesnis tampa ir pats produktas – tiek oro linijoms, tiek kitoms pramonės šakoms.
Kodėl „Ryanair“ sprendimas gali būti tik pradžia
„Ryanair“ atsisakymas rodo, kad palydovinis internetas dar nėra universali ir visiems tinkanti paslauga. Ilgų nuotolių skrydžiuose jis gali būti labai naudingas, tačiau trumpuose maršrutuose ekonomika kol kas nepalanki.
Pigių skrydžių bendrovėms kiekvienas papildomas gramas ir kiekvienas papildomas euras yra kritiškai svarbūs. Todėl nemokamas ar greitas „Wi-Fi“ danguje, bent jau kol kas, lieka prabangos dalimi, o ne būtinybe.
Artimiausi mėnesiai parodys, ar kitos oro linijos seks „Ryanair“ pavyzdžiu, ar vis dėlto ras būdų palydovinį internetą paversti pelningu sprendimu. Viena aišku – kova tarp technologinių galimybių ir griežtos ekonomikos dar tik prasideda.
