Vikipedija jau daugelį metų laikoma vienu svarbiausių ir patikimiausių informacijos šaltinių internete. Milijonai žmonių kasdien naudojasi šia nemokama enciklopedija, kurią kuria ir prižiūri savanoriai iš viso pasaulio. Tačiau užkulisiuose bręsta rimtas konfliktas. Vikipediją valdanti organizacija „Wikimedia Foundation“ viešai perspėja, kad technologijų gigantai vis dažniau naudojasi jos turiniu, bet už tai nemoka ir neprisideda prie sistemos išlaikymo.
Organizacija teigia, kad didžiosios IT bendrovės masiškai renka Vikipedijos duomenis dirbtinio intelekto mokymui, o tai kelia vis daugiau problemų – tiek finansinių, tiek moralinių. Tai ne tik autorių teisių ar etikos klausimas, bet ir labai praktinė infrastruktūros našta.
Dirbtinio intelekto robotai apkrauna serverius
Pastaraisiais metais internetinėje enciklopedijoje pastebimai išaugo automatizuoto srauto kiekiai. Tai reiškia, kad ne žmonės skaito straipsnius, o programos ir robotai masiškai siunčiasi milžiniškus informacijos kiekius. Toks procesas būtinas norint treniruoti modernius dirbtinio intelekto modelius, kurie vėliau naudojami paieškos sistemose, pokalbių asistentuose ar įvairiose verslo platformose.
Tačiau Vikipedijos infrastruktūra niekada nebuvo kurta tokiems tikslams. Įprastas vartotojas perskaito vieną ar kelis straipsnius, o dirbtinio intelekto sistemos gali per trumpą laiką parsisiųsti ištisus duomenų archyvus. Tai sukelia didžiulę apkrovą serveriams, didina išlaidas elektrai, techninei priežiūrai ir duomenų srautui. „Wikimedia Foundation“ atstovai pabrėžia, kad šios išlaidos nuolat auga, nors pati organizacija išlieka ne pelno siekianti.
Kas iš tikrųjų naudojasi Vikipedijos turiniu?
Pasak organizacijos, daugiausia problemų kelia didžiausios pasaulio technologijų bendrovės. Paieškos varikliai, socialiniai tinklai, išmanieji asistentai ir naujos kartos dirbtinio intelekto platformos remiasi Vikipedijos turiniu kaip pagrindiniu žinių šaltiniu. Straipsniai, kuriuos savanoriai kūrė metų metus, tampa pagrindu pažangiems komerciniams produktams.
Tačiau čia ir atsiranda esminė įtampa. Vikipedija yra nemokama vartotojams, bet jos išlaikymas kainuoja milžiniškas sumas. Serveriai, apsauga nuo kibernetinių atakų, techninė priežiūra – visa tai reikalauja realių pinigų. O technologijų gigantai, kurie iš šio turinio generuoja milijardinius pelnus, dažnai neprisideda nei finansiškai, nei kitaip.
Savanorių darbas ir milijardinė rinka
Viena jautriausių temų – moralinis teisingumas. Vikipedijos turinys kuriamas žmonių, kurie savanoriškai skiria laiką straipsnių rašymui, redagavimui ir tikslinimui. Tai bendruomenės projektas, paremtas atvirumo ir dalijimosi žiniomis idėja. Tuo tarpu dirbtinio intelekto modeliai, apmokyti naudojant šį turinį, dažnai tampa uždarų, mokamų ir itin pelningų sistemų dalimi.
„Wikimedia Foundation“ kelia labai paprastą klausimą: ar sąžininga, kad savanoriškai sukurtos žinios naudojamos komerciniais tikslais, kai pačiai bendruomenei iš to nėra jokios naudos? Šis klausimas vis garsiau skamba ne tik Vikipedijos, bet ir viso atviro interneto kontekste.
Galimi pokyčiai ir naujos taisyklės
Reaguodama į situaciją, organizacija jau svarsto įvairius veiksmus. Tarp galimų sprendimų – griežtesni duomenų rinkimo apribojimai, specialūs susitarimai su didžiosiomis bendrovėmis arba nauji reikalavimai tiems, kurie Vikipedijos turinį naudoja masiškai ir komerciniais tikslais.
Taip pat svarstoma galimybė sukurti aiškesnes taisykles, kurios leistų apsaugoti tiek pačią infrastruktūrą, tiek savanorių darbą. Nors Vikipedija visada buvo atvira platforma, organizacija pabrėžia, kad atvirumas nereiškia neriboto ir neatsakingo naudojimo.
Platesnis klausimas apie interneto ateitį
Ši situacija iškelia kur kas platesnę problemą. Dirbtinio intelekto plėtra vyksta neįtikėtinu greičiu, o didžiuliai duomenų kiekiai tampa naujuoju skaitmeniniu kuru. Tačiau dauguma šių duomenų buvo sukurti be minties, kad vieną dieną jie taps komercinių algoritmų pagrindu.
Vikipedijos konfliktas su technologijų milžinais – tik vienas iš pirmųjų ženklų, rodančių, kad interneto ekosistema keičiasi. Atvirųjų žinių projektai, bendruomeninės platformos ir savanorių iniciatyvos susiduria su nauja realybe, kurioje jų darbas tampa strateginiu resursu pasaulinei dirbtinio intelekto pramonei.
Klausimas, kurį dabar kelia „Wikimedia Foundation“, yra esminis: kaip apsaugoti atviras žinias ir kartu užtikrinti jų tvarumą pasaulyje, kuriame duomenys naudojami mastais, apie kuriuos prieš dešimtmetį niekas net negalėjo pagalvoti? Atsakymo dar nėra, tačiau aišku viena – ši diskusija tik prasideda.
Šaltinis: https://www.theverge.com/news/862109/wikipedia-microsoft-meta-perplexity-ai-training-wikimedia-foundation
