„Aliexpress“, „Temu“ ar „Shein“ gerbėjams atėjo liūdnos dienos. Europos Sąjunga nusprendė padėti tašką beprotiškam pigių siuntinių srautui iš Rytų. Jau šią vasarą įsigalioja griežta tvarka, kuri kardinaliai pakeis apsipirkimo įpročius: kiekviena, net ir menkiausia prekė bus apmokestinta fiksuotu mokesčiu. Ekspertai neslepia – tai ne tik būdas papildyti biudžetą, bet ir strateginis ėjimas priversti Kinijos milžinus žaisti pagal europietiškas taisykles.
Matematika, kuri nepatiks pirkėjams
Nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, įsigalioja naujas importo muitas, tiesiogiai nutaikytas į mažos vertės siuntas. Nustatyta fiksuota 3 eurų suma, kurią teks sumokėti už prekes, atkeliaujančias iš trečiųjų šalių. Finansų ministerijos atstovai aiškina, kad šis sprendimas yra būtinas atsakas į nevaldomai augančias elektroninės prekybos apimtis.
Svarbiausia detalė, kurią privalo žinoti kiekvienas pirkėjas – mokestis bus taikomas ne visai siuntai bendrai, o kiekvienai prekių rūšiai joje. Tai reiškia, kad jei siuntinyje bus kelios skirtingos prekės, pavyzdžiui, telefono dėklas ir ausinės, mokestis gali būti skaičiuojamas kelis kartus.
Tai iš esmės keičia pigių pirkinių logiką. Iki šiol vartotojai buvo įpratę siųstis smulkmenas, kainuojančias kelis eurus. Tačiau įsigaliojus naujai tvarkai, 5 eurus kainuojanti prekė su pritaikytu mokesčiu pabrangs beveik dvigubai – iki 8 eurų ar daugiau. Tikimasi, kad toks kainų šuolis natūraliai sumažins mažos vertės siuntų srautus ir privers vartotojus gerai pagalvoti prieš spaudžiant mygtuką „pirkti“.
Ši priemonė numatyta kaip laikina – ji galios dvejus metus, iki 2028-ųjų vasaros, kol Europos Komisija įvertins jos poveikį ir paruoš nuolatinį reguliavimo mechanizmą.
Milijardų srautas užkimšo Europą
Sprendimas imtis tokių drastiškų priemonių gimė ne tuščioje vietoje. Statistikos duomenys rodo, kad situacija tapo nebevaldoma. Skaičiuojama, kad vien per 2024 metus į Europos Sąjungą atkeliavo stulbinantis kiekis – apie 4,6 milijardo – mažos vertės siuntinių. Didžioji jų dalis, net 91 procentas, atvyko iš Kinijos.
Toks prekių cunamis sukelia daugybę problemų. Visų pirma, tai iškraipo konkurenciją: vietiniai Europos verslai, mokantys visus mokesčius ir besilaikantys griežtų standartų, negali konkuruoti su dempinguojamomis kainomis iš Azijos. Antra, tai milžiniška našta aplinkai – milijardai pakuočių, plastiko ir transporto tarša. Be to, dabartinė sistema leidžia lengvai sukčiauti, kai siuntų vertė dirbtinai sumažinama siekiant išvengti mokesčių.
Surinktos lėšos iš naujojo muito bus skirstomos taip: trys ketvirtadaliai keliaus tiesiai į bendrąjį ES biudžetą, o likusi dalis liks valstybėms narėms kaip kompensacija už administravimo kaštus.
Ekspertų vertinimas: tai „auklėjamoji“ priemonė Kinijai
Ekonomistai šį žingsnį vertina plačiau nei tik norą surinkti mokesčius. Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžia, kad Europos Sąjungos tikslas skiriasi nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios taiko itin agresyvią muitų politiką (JAV nuo kitų metų importo muitai mažoms siuntoms iš Kinijos sieks net 30 proc. arba 50 dolerių).
Pasak eksperto, Europa nesiekia pradėti prekybos karo ar visiškai uždaryti rinkos kiniškoms prekėms. Pagrindinis tikslas – „domestikuoti“ Kinijos prekybos milžinus. Norima, kad tokios platformos kaip „Temu“ ar „Shein“ savo logistikos centrus ir sandėlius perkeltų į Europos Sąjungos teritoriją.
Jei prekės būtų siunčiamos iš ES esančių sandėlių, joms galiotų europietiška teisė: darbo saugos reikalavimai, higienos normos, skaidri buhalterinė apskaita ir PVM mokėjimas. Šiuo metu Kinijos vyriausybė per pašto subsidijas remia savo eksportuotojus, todėl jie gali pasiūlyti nerealiai mažas kainas, tačiau perkėlus veiklą į Europą, šis nesąžiningas pranašumas išnyktų.
Ekonomistas prognozuoja, kad Kinijos verslas bus priverstas reaguoti ir tikėtina, kad nauji logistikos centrai atsiras tose ES šalyse, kurios palaiko draugiškesnius santykius su Pekinu, pavyzdžiui, Vengrijoje ar Bulgarijoje. Lietuva, dėl savo griežtos politinės laikysenos Kinijos ir Taivano atžvilgiu, greičiausiai bus aplenkta – kinai čia investuoti nesiryš.
Pavojus sveikatai ir jokių garantijų
Kita svarbi medalio pusė, apie kurią dažnai pamiršta pigių prekių medžiotojai – saugumas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skambina pavojaus varpais: didžioji dalis Lietuvoje nustatomų pavojingų gaminių yra kilę būtent iš Kinijos.
Inspektoriai nuolat aptinka nesaugius elektros prietaisus – kaistančius įkroviklius, lydančius ilgiklius, taip pat vaikų sveikatai pavojingus žaislus su toksiškomis medžiagomis ar smulkiomis detalėmis. Problema ta, kad perkant tiesiogiai iš trečiųjų šalių pardavėjų, vartotojas lieka visiškai neapsaugotas.
Lietuvos institucijos neturi jokių svertų paveikti Kinijoje registruotą pardavėją. Tai reiškia, kad gavus nekokybišką, neveikiančią ar net sveikatai pavojingą prekę, pirkėjas dažniausiai neturi galimybės atgauti pinigų ar pareikalauti žalos atlyginimo. Skirtingai nei perkant iš ES veikiančių verslų, kur vartotojų teisės yra griežtai ginamos, pirkimas iš Kinijos platformų tampa loterija, kurioje visą riziką prisiima pats pirkėjas.
Papildomi mokesčiai – ne tik Lietuvoje
Nors Lietuvoje kol kas neplanuojama įvesti papildomų nacionalinių mokesčių siuntų aptarnavimui, kitos Europos šalys eina dar toliau. Pavyzdžiui, Rumunijoje, Nyderlanduose ir Italijoje prie bendro ES muito planuojama pridėti ir vietines rinkliavas, siekiančias nuo 2 iki 5 eurų. Tai rodo bendrą Europos tendenciją: pigių, bet abejotinos kokybės ir kilmės prekių era baigiasi, o vartotojai bus visais būdais skatinami rinktis vietinę arba bent jau pagal europietiškus standartus veikiančią rinką.
Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2808154/naujas-3-euru-mokestis-prekems-is-aliexpress-ar-temu-kas-pasikeis
