Tikriausiai kiekvienas iš mūsų namuose turime tą „pamirštą stalčių“, pilną senų mobiliųjų telefonų, neveikiančių kompiuterių detalių ir susipynusių laidų. Žinome, kad šiuose įrenginiuose slepiasi tikro aukso ir kitų tauriųjų metalų, tačiau iki šiol jų išgavimas buvo brangus, taršus ir sudėtingas procesas. Kinijos mokslininkai skelbia apie revoliucinį proveržį: sukurtas metodas, kuris primena šiuolaikinę alchemiją.
Kinijos mokslų akademijos ir Pietų Kinijos technologijos universiteto tyrėjų komanda sukūrė aplinkai nekenksmingą technologiją, kuri leidžia vos per 20 minučių išgauti praktiškai visą auksą iš senos elektronikos. Svarbiausia – procesas vyksta kambario temperatūroje, o jo efektyvumas siekia stulbinančius 98,2 proc.
Kodėl tai keičia žaidimo taisykles?
Iki šiol vadinamoji „miesto kasyba“ (angl. urban mining) – tauriųjų metalų išgavimas iš atliekų – turėjo dvi dideles problemas:
- Ekologija: Tradiciniai metodai dažnai reikalauja naudoti itin toksiškas medžiagas, pavyzdžiui, cianidą, arba deginti atliekas aukštoje temperatūroje, kas išskiria kenksmingas dujas.
- Kaina: Išgauti auksą dažnai kainuodavo beveik tiek pat, kiek jis vertas rinkoje.
Kinijos inžinierių siūlomas sprendimas viską apverčia aukštyn kojomis. Jų metodas yra tris kartus pigesnis nei dabartinės pramoninės technologijos, o gautas grynas auksas savikaina nusileidžia rinkos kainai kelis kartus.
Kaip veikia ši „žalioji magija“?
Mokslininkai atsisakė korozinių reagentų ir sudėtingų krosnių. Vietoj to jie pasitelkė chemiją. Proceso pagrindas – saugesnis vandeninis tirpalas, sudarytas iš kalio peroksimonosulfato ir kalio chlorido.
Sistemai veikiant, pritaikytas vadinamasis savikatalizinis mechanizmas. Tai reiškia, kad pats auksas arba paladis, esantis plokštėse, veikia kaip katalizatorius.
Paprastai tariant:
- Paruoštas tirpalas užpilamas ant elektronikos laužo (procesorių, spausdintinių plokščių).
- Cheminės medžiagos sureaguoja su metalo paviršiumi ir sukuria aktyvius oksidatorius.
- Šie oksidatoriai suskaido metalą į atomus, prie kurių prisijungia chlorido jonai.
- Auksas „atsiskiria“ nuo šiukšlių ir lieka tirpale, iš kurio jį lengva surinkti.
Viskas įvyksta greičiau, nei spėtumėte išgerti kavos – per mažiau nei 20 minučių. Be to, skaičiuojama, kad šis procesas sunaudoja apie 62,5 proc. mažiau energijos nei tradiciniai būdai.
Eksperimentas: kiek realiai aukso pavyko gauti?
Skaičiai popieriuje atrodo gražiai, bet mokslininkai atliko ir praktinį bandymą. Jie paėmė 10 kilogramų nebenaudojamų kompiuterių spausdintinių plokščių.
Naudodami savo naująjį metodą, jie iš šios krūvos atliekų išgavo maždaug 1,4 gramo gryno aukso.
Kaina: Visas procesas jiems kainavo apie 72 JAV dolerius.
Vertė: Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. pradžioje aukso kaina rinkoje viršija 4 500 JAV dolerių už unciją, tokia gavybos savikaina yra neįtikėtinai maža. Kinijos aukso kasėjai, naudodami šį metodą, auksą išgauna už maždaug 1 455 dolerius už unciją – tai beveik tris kartus pigiau nei biržos kaina.
Be aukso, metodas leidžia atgauti ir kitą pramonėje itin vertinamą metalą – paladį (su 93,4 proc. efektyvumu).
Kodėl tai svarbu dabar?
Elektroninės atliekos (e-atliekos) šiuo metu yra sparčiausiai augantis šiukšlių srautas pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet išmetame milijonus tonų senų kompiuterių, telefonų ir buitinės technikos. Prognozuojama, kad iki 2030 m. metinis e-atliekų kiekis pasieks 82 mln. tonų.
Tai ne tik ekologinė katastrofa, bet ir ekonominis nuostolis. Finansų analitikams prognozuojant, kad iki 2030 m. aukso kaina gali šoktelėti net iki 10 000 JAV dolerių už unciją, gebėjimas pigiai ir švariai „kasti“ auksą iš sąvartynų tampa strategine būtinybe.
Šis kinų mokslininkų atradimas, publikuotas prestižiniame leidinyje „Angewandte Chemie“, gali tapti lūžio tašku, paverčiančiu atliekų perdirbimą ne tik prievole, bet ir itin pelningu verslu.
