Pasaulio mokslininkai džiaugiasi dar vienu stulbinančiu atradimu. Ispanijos Kantabrijos regione rastas unikalus gintaro gabalas, kuriame daugiau nei 100 milijonų metų išliko iki šiol nežinomos gyvūnų rūšies atstovas. Tarptautinė tyrėjų komanda patvirtino – tai visiškai nauja suakmenėjusios vapsvos rūšis, gyvenusi dar kreidos periodo pradžioje.
Šis atradimas ne tik praplečia mūsų žinias apie senovės vabzdžių pasaulį, bet ir dar kartą įrodo, kad praeities paslaptys vis dar laukia savo atradėjų.
Gintaras, kuris atskleidžia praeitį
El Soplao urvų sistema Kantabrijoje jau seniai laikoma viena svarbiausių vietų Europos paleontologijoje. Būtent čia randamas išskirtinės kokybės gintaras, gebantis išsaugoti net smulkiausias organizmų detales – minkštuosius audinius, sparnų gyslas, antenas ir kitus mikrostruktūrinius elementus.
Skirtingai nei dauguma fosilijų, kurios dažniausiai išsaugo tik kietas kūno dalis, gintaras veikia tarsi laiko kapsulė. Jis sustabdo biologinius procesus ir leidžia pamatyti organizmus beveik tokius, kokie jie buvo gyvi.
Būtent tokioje kapsulėje ir buvo aptikta naujoji rūšis, gavusi mokslinį pavadinimą Cretevania orgonomecorum.
Nematytas vabzdys iš tolimos praeities
Naujoji vapsva buvo detaliai ištirta naudojant pažangiausias technologijas – konfokalinę mikroskopiją ir trimačio vaizdo analizę. Tai leido mokslininkams milimetro tikslumu išnagrinėti jos kūno sandarą: antenas, kojų išdėstymą, krūtinės formą ir sudėtingą sparnų venaciją.
Būtent šie bruožai leido nustatyti, kad tai – visiškai nauja rūšis, kurios anksčiau mokslas dar nebuvo aprašęs.
Nors ši vapsva priklauso Cretevania genčiai, kuri iki šiol daugiausia buvo aptinkama Kinijoje ir Mianmare, Kantabrijoje rastas egzempliorius pasižymi unikaliomis savybėmis. Jis didesnis už iki šiol žinomus giminaičius ir turi anatominių ypatumų, kurie neatitinka nė vienos anksčiau aprašytos rūšies.
Dėl šių skirtumų mokslininkai nusprendė ne tik paskelbti ją nauju biologiniu atradimu, bet ir iš naujo peržiūrėti visos šios vabzdžių grupės klasifikaciją.
Tarptautinis mokslininkų bendradarbiavimas
Tyrimas tapo įmanomas tik glaudaus daugelio institucijų bendradarbiavimo dėka. Projekte dalyvavo Ispanijos geologijos ir kasybos institutas (IGME-CSIC), Barselonos ir Valensijos universitetai, Kinijos mokslų akademija bei Oksfordo universiteto gamtos istorijos muziejus.
Finansavimą suteikė Kantabrijos vyriausybė, Ispanijos Mokslo ir inovacijų ministerija bei Valensijos regiono administracija.
Kantabrijos kultūros, turizmo ir sporto ministras Luisas Martínezas Abadas pabrėžė, kad šis atradimas dar kartą patvirtina El Soplao regiono mokslinę svarbą.
„Ši vieta yra neįkainojamas informacijos šaltinis apie mūsų planetos praeitį. Kiekvienas naujas radinys padeda geriau suprasti gyvybės evoliuciją“, – teigė jis.
IGME-CSIC tyrėjas Enrique Peñalver pridūrė, kad atradimas „praplečia mūsų žinias apie evanidų vapsvų evoliuciją ir patvirtina nepaprastą Ispanijos gintaro paleontologinį turtingumą“.
Langas į kreidos periodo Europą
Laikotarpis, kuriame gyveno Cretevania orgonomecorum, siekia maždaug 105 milijonus metų atgal – vidurinį kreidos periodą. Tuo metu didžioji Europos dalis buvo panirusi po šiltais tropiniais vandenynais, o Iberijos pusiasalis sudarė salų archipelagą.
Šiose salose gyveno primityvūs ropliai, sparčiai plito pirmieji žydintys augalai, o vabzdžiai pradėjo formuoti sudėtingas ekosistemas, panašias į šiandienines.
Evanidinės vapsvos, kurioms priklauso ir naujoji rūšis, laikomos itin svarbiais paleontologiniais indikatoriais. Dėl aiškių morfologinių skirtumų jos dažnai naudojamos kaip vadinamosios „gido fosilijos“, padedančios tiksliau nustatyti uolienų ir nuosėdų amžių.
Todėl šis radinys turi reikšmę ne tik entomologijai, bet ir visam geologijos bei evoliucijos mokslui.
El Soplao – vieta, kuri nuolat stebina
El Soplao urvų kompleksas buvo atrastas dar XX amžiaus pradžioje, vykdant kasybos darbus. Nuo tada ši vieta tapo tikru lobynu mokslininkams.
Per daugelį metų čia rasta daugiau nei 1500 įvairių fosilijų – vabzdžių, augalų, grybų ir net smulkių stuburinių liekanų. Daugiau nei 30 iš jų oficialiai aprašytos kaip visiškai naujos rūšys.
Gintaras šioje vietovėje susiformavo ypatingomis sąlygomis – senovinėje pakrantės zonoje, kur susikirto sausumos ir jūros ekosistemos. Tropinis klimatas, drėgmė ir gausi augmenija sudarė idealias sąlygas dervai kauptis ir milijonus metų išsaugoti joje įstrigusius organizmus.
Mokslininkai ne kartą pabrėžė, kad El Soplao gintare galima rasti ne tik pavienių vabzdžių, bet ir ištisas senovės gyvenimo scenas: žiedadulkes ant kojų, grybų sporas, net tarpusavio sąveikas tarp organizmų.
Atradimas, kuris dar ilgai keis mokslą
Cretevania orgonomecorum – tai daugiau nei tik dar vienas fosilijų katalogo papildymas. Tai gyvas įrodymas, kaip kruopštus darbas ir modernios technologijos leidžia pažvelgti į pasaulį, kuris egzistavo dar prieš dinozaurų išnykimą.
Kiekvienas toks radinys primena, kad Žemės istorija dar nėra iki galo perskaityta knyga. Ir kas žino – galbūt kitame gintaro gabalėlyje jau slypi dar vienas atradimas, galintis pakeisti mūsų supratimą apie gyvybės evoliuciją.
