Kiekvieną dieną mes šimtus kartų naršome internete. Atidarome naujienų portalus, žiūrime vaizdo įrašus, tikriname elektroninį paštą, apsiperkame internetu. Viskas vyksta greitai ir paprastai: įrašome svetainės pavadinimą ir po akimirkos jau esame ten, kur norėjome. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kas iš tikrųjų vyksta tuo momentu, kai paspaudžiate „Enter“?
Už šio iš pažiūros paprasto veiksmo slypi viena svarbiausių interneto technologijų – DNS serveriai. Be jų internetas, kokį jį pažįstame šiandien, paprasčiausiai neegzistuotų.
DNS yra trumpinys iš „Domain Name System“, lietuviškai – domenų vardų sistema. Pagrindinė jos užduotis yra paversti žmonėms suprantamus interneto adresus į kompiuteriams suprantamus skaičių rinkinius. Kompiuteriai ir serveriai tarpusavyje bendrauja tik IP adresais – ilgomis skaitmeninėmis kombinacijomis. Tačiau žmonėms įsiminti tokius adresus būtų neįmanoma.
Įsivaizduokite, kad norėdami apsilankyti mėgstamoje svetainėje turėtumėte įrašyti ne [www.naujienos.lt](http://www.naujienos.lt), o, pavyzdžiui, 185.45.67.23. Skamba nepatogiai, tiesa? Būtent tam ir reikalingi DNS serveriai – jie atlieka vertėjo vaidmenį tarp žmogaus ir kompiuterio.
Kai į naršyklę įvedate svetainės adresą, jūsų įrenginys neturi jokio supratimo, kur ta svetainė yra fiziškai. Jis tik žino pavadinimą. Norint rasti tikrąją vietą internete, reikia sužinoti, koks IP adresas slypi už to pavadinimo. Čia prasideda DNS serverių darbas.
Bet kur tie DNS serveriai laikomi? Ar tai vienas didžiulis kompiuteris, valdantis visą internetą? Visai ne. DNS sistema yra milžiniškas, visame pasaulyje išdėstytas serverių tinklas. Jis neturi vieno centro ir būtent todėl yra toks patikimas.
Pirmoji stotelė visada yra jūsų pačių įrenginys. Kiekvienas kompiuteris ar telefonas turi vadinamąją DNS talpyklą. Joje saugoma informacija apie neseniai lankytas svetaines. Jei adresą jau atidarėte prieš kelias minutes ar valandas, labai tikėtina, kad atsakymas bus rastas čia pat, be jokios papildomos paieškos.
Jeigu informacijos talpykloje nėra, jūsų įrenginys kreipiasi į DNS serverį, kurį dažniausiai suteikia interneto paslaugų teikėjas. Tai gali būti vietinis operatorius, pavyzdžiui, „Telia“, „Bitė“ ar kitas tiekėjas. Šie serveriai yra tarsi pirmoji pagalbos linija, bandanti surasti reikiamą informaciją.
Jei ir ten atsakymo nėra, užklausa keliauja toliau – į aukštesnio lygio DNS serverius. DNS sistema veikia hierarchiškai, tarsi medis. Pirmiausia pasiekiami vadinamieji šakniniai serveriai. Jų pasaulyje yra nedaug, tačiau jie dubliuojami šimtuose duomenų centrų skirtingose šalyse, kad sistema būtų atspari gedimams.
Toliau užklausa nukreipiama į aukščiausio lygio domenų serverius, atsakingus už .com, .lt, .org ir kitus galūnių tipus. Galiausiai pasiekiamas autoritetingas DNS serveris – būtent tas, kuriame saugoma konkrečios svetainės informacija. Jis ir pateikia tikslų IP adresą, reikalingą prisijungti prie svetainės.
Visas šis sudėtingas procesas dažniausiai įvyksta per kelias dešimtąsias sekundės dalis. Nors kelias atrodo ilgas, realybėje jis yra nepaprastai greitas. Be to, didžioji dalis informacijos vėliau išsaugoma talpyklose, todėl kitą kartą viskas vyksta dar sparčiau.
DNS serveriai fiziškai laikomi didžiuliuose duomenų centruose visame pasaulyje. Juos prižiūri tiek interneto tiekėjai, tiek didžiosios technologijų kompanijos – „Google“, „Cloudflare“, „Amazon“ ir daugybė kitų. Daugelis vartotojų netgi gali pasirinkti, kuriuos DNS serverius naudoti, siekdami didesnio greičio ar saugumo.
Kam jie apskritai reikalingi? Be DNS serverių internetas būtų chaotiškas ir praktiškai nenaudojamas. Kiekvieną kartą pasikeitus svetainės techniniams parametrams, visi vartotojai turėtų sužinoti naują IP adresą. DNS sistema leidžia keisti infrastruktūrą taip, kad paprastas vartotojas to net nepastebėtų.
Be to, DNS serveriai atlieka ir svarbų saugumo vaidmenį. Jie gali blokuoti pavojingas svetaines, apsaugoti nuo sukčiavimo bandymų, filtruoti kenkėjišką turinį. Daugelis šiuolaikinių apsaugos sistemų veikia būtent DNS lygmenyje, neleisdamos vartotojams netyčia patekti į pavojingus interneto kampelius.
Žinoma, ši sistema nėra tobula. Kartais DNS serveriai tampa kibernetinių atakų taikiniu, o netinkami nustatymai gali sulėtinti interneto veikimą. Tačiau nuolatinė technologijų pažanga ir nauji saugumo standartai padeda šias problemas spręsti vis efektyviau.
Galiausiai DNS serveriai yra tarsi nematomi interneto herojai. Mes jų nematome, apie juos beveik negalvojame, bet būtent jie kasdien leidžia mums laisvai ir patogiai keliauti po skaitmeninį pasaulį.
Kiekvienas paspaudimas, kiekviena atidaryta svetainė, kiekviena paieška prasideda nuo DNS užklausos. Tai tylus, bet nepaprastai svarbus interneto variklis, be kurio visa pasaulinė informacijos sistema tiesiog sustotų.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
