Ar kada nors bandėte gaminti pagal močiutės receptų knygą ir staiga sustojote viduryje sakinio: „įberkite puodelį miltų“ arba „įdėkite du šaukštus cukraus“? Jokios kalbos apie gramus, jokios virtuvinės svarstyklės, tik šaukštai, puodeliai ir žiupsneliai. Tokie receptai skamba jaukiai ir nostalgiškai, bet šiuolaikiniam žmogui jie dažnai sukelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Daugelis senų receptų buvo kuriami laikais, kai virtuvėje svarstyklės buvo retas prabangos daiktas. Žmonės matuodavo ingredientus paprasčiausiomis priemonėmis – tuo, ką turėjo po ranka. Todėl šiandien neretai susiduriame su tikra mįsle: kiek gi iš tikrųjų sveria tas „puodelis miltų“ ar „šaukštas aliejaus“?
Pabandykime šią painiavą išnarplioti ir paversti senąsias matavimo sistemas aiškiomis ir suprantamomis šiuolaikine kalba.
Pradėkime nuo paprasčiausio ir dažniausiai receptuose sutinkamo mato – šaukšto. Kai senose knygose parašyta „šaukštas“, dažniausiai turimas galvoje įprastas valgomasis šaukštas. Jo tūris vidutiniškai yra apie 15 mililitrų. Tačiau svoris gramais priklauso nuo to, ką į jį dedame.
Pavyzdžiui, viename šaukšte telpa maždaug 15 gramų vandens. Bet miltai yra lengvesni – jų šaukšte bus apie 10 gramų. Cukraus telpa daugiau – maždaug 12–13 gramų, o druskos net apie 15–18 gramų, nes ji sunkesnė ir tankesnė.
Dar dažniau receptuose minimas šaukštelis. Tai gerokai mažesnis matas – maždaug 5 mililitrai. Vienas arbatinis šaukštelis vandens sveria apie 5 gramus. Cukraus jame bus apie 4 gramus, druskos – apie 5–6 gramus, o miltų – maždaug 3 gramai.

Štai čia ir prasideda įdomioji dalis: tie patys šaukštai skirtingiems produktams reiškia visai kitokius svorius. Todėl aklai keisti receptų proporcijas gali būti pavojinga – patiekalas gali pavykti per saldus, per sūrus arba per sausas.
Dar vienas paslaptingas matas – puodelis. Senose kulinarinėse knygose jis naudojamas labai dažnai, tačiau beveik niekada nepaaiškinama, koks gi tas puodelis turimas galvoje. Šiandien įprasta laikyti, kad standartinis puodelis yra apie 200–250 mililitrų.
Jeigu kalbame apie vandenį, vienas puodelis paprastai atitinka apie 240 gramų. Tačiau miltų puodelyje bus gerokai mažiau – vidutiniškai apie 120–140 gramų, priklausomai nuo to, ar jie buvo supurenti, ar suspausti. Cukraus puodelis svers maždaug 200 gramų, o aliejaus – apie 220 gramų.
Todėl labai svarbu suprasti, kad „puodelis“ nėra tikslus svorio matas. Tai tūrio matas, kuris skirtingiems produktams reiškia visiškai kitokį gramų kiekį.
Kartais receptuose pasitaiko ir tokie pasakymai kaip „žiupsnelis“, „sauja“ ar „peilio galiukas“. Tai dar labiau neapibrėžti matai, paliekantys daug vietos improvizacijai. Paprastai žiupsnelis laikomas maždaug 1 gramu druskos ar prieskonių, o sauja gali svyruoti nuo 30 iki 50 gramų, priklausomai nuo produkto ir žmogaus rankos dydžio.
Šiuolaikinėje virtuvėje vis daugiau žmonių naudoja gramus ir miligramus, nes tai tiksliau ir patikimiau. Kepant pyragus ar duoną, net kelių gramų skirtumas gali lemti rezultatą. Tačiau senieji matavimo būdai vis dar gyvi, ypač namų virtuvėse ir tradiciniuose receptuose.
Įdomu tai, kad net ir šiandien profesionalūs virėjai kartais renkasi matuoti ingredientus šaukštais ar puodeliais, ypač kai gamina kasdienius, paprastus patiekalus. Tai greita, patogu ir nereikalauja papildomų įrankių.
Svarbiausia taisyklė – nuoseklumas. Jei pradėjote matuoti receptą šaukštais, geriausia taip ir tęsti. O jei nusprendėte pereiti prie gramų, verta visą receptą perskaičiuoti į šiuolaikinius matavimo vienetus.
Senos receptų knygos turi ypatingo žavesio, tačiau jos buvo skirtos kitokiam laikmečiui ir kitokioms virtuvėms. Suprasdami, ką iš tikrųjų reiškia šaukštai ir puodeliai, galime sėkmingai prikelti tuos receptus naujam gyvenimui – jau su šiuolaikinėmis žiniomis.
Galiausiai, virtuvė visada buvo ir liks kūrybos vieta. Matavimo vienetai yra tik gairės, padedančios nepasiklysti. O svarbiausias ingredientas vis tiek išlieka tas pats – noras gaminti ir dalintis maistu su kitais.
Taigi kitą kartą, atsivertę seną receptų knygą, nebeišsigąskite neaiškių šaukštų ar puodelių. Dabar jau žinote, ką jie iš tikrųjų reiškia ir kaip juos paversti tiksliais, šiuolaikiškais matais.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.