Diplomatinis karas dėl Arkties kontrolės pasiekė naują, pavojingą lygį. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė nebesirinkti žodžių ir perėjo prie tiesioginio šantažo. Už Europos pasipriešinimą jo ambicingam planui perimti Grenlandiją, Baltųjų rūmų vadovas smogė ten, kur Prancūzijai skauda labiausiai – į jos nacionalinį pasididžiavimą ir eksporto variklį.
Atrodo, kad Vašingtono ir senojo žemyno santykiai artėja prie užšalimo taško. JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai pareiškė ketinantis įvesti drakoniškus, net 200 procentų siekiančius muitus prancūziškiems vynams ir šampanui. Šis žingsnis nėra tik ekonominė priemonė – tai tiesioginis ir atviras grasinimas Europos šalims, kurios drįsta priešintis jo planui dėl Grenlandijos salos kontrolės. Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais, praneša, kad šis sprendimas yra tiesioginis atsakas į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinį demaršą.
Ultimatumas Paryžiui: susimokėkite arba pakluskite
Situacija kaista dėl nesutarimų, susijusių su vadinamąja „taikos taryba“ – formatu, kurį JAV bando primesti sprendžiant Grenlandijos klausimą. Donaldas Trumpas žurnalistams rėžė tiesiai šviesiai, neslėpdamas, kad muitai yra prievartos mechanizmas. „Įvedu 200 procentų muitus prancūziškiems vynams ir šampanui, o Macronas prisijungs prie taikos tarybos“, – užtikrintai pareiškė D. Trumpas, leisdamas suprasti, kad pasirinkimo laisvės sąjungininkams nepalieka.
Šie veiksmai rodo, kad JAV prezidentas yra įsitikinęs savo strategijos sėkme. D. Trumpas ne kartą viešai yra sakęs, kad, jo nuomone, europiečiai „nereikš didelio pasipriešinimo“ jo planui užgrobti ar perimti Grenlandijos kontrolę, o dabartiniai muitai turėtų būti paskutinis argumentas, palaušiantis bet kokį ryžtą priešintis.
Macronas laikosi tvirtai: jokio dalyvavimo nebus
Savo ruožtu Prancūzijos lyderis kol kas nepasiduoda spaudimui. Emmanuelis Macronas vakar išsakė griežtą poziciją, pareikšdamas, kad Prancūzija „šiame etape neketina teigiamai atsakyti“ į pasiūlymą ar reikalavimą dalyvauti minėtoje taikos taryboje. Toks atsisakymas Vašingtone buvo sutiktas kaip akibrokštas, išprovokavęs žaibišką ir skausmingą ekonominį atsaką.
Prekybos karas tarp JAV ir Europos Sąjungos dėl šio sprendimo gali įgauti neregėtą mastą, o 200 procentų tarifas prancūziškiems gėrimams gali būti tik pradžia, jei diplomatinė aklavietė dėl Grenlandijos ateities nebus išspręsta.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
