Daugelis žmonių įsitikinę, kad internetinius sukčius gali atpažinti iš karto. Įtartina nuoroda, prasta kalba, per daug gražūs pažadai – visa tai ilgą laiką buvo aiškūs signalai, kad kažkas ne taip. Tačiau šiandien situacija pasikeitė iš esmės. Socialiniuose tinkluose plintančios apgaulės tapo tokios profesionalios, kad apgaunamos net patyrusios ir technologiškai išprusę vartotojai.
Vis dažniau žmonės supranta buvę apgauti tik tada, kai pinigai jau prarasti, paskyros nulaužtos arba asmeniniai duomenys atsidūrę neaiškiose rankose. Naujos kartos sukčiavimas nebeatrodo kaip akivaizdi apgaulė – jis atrodo kaip kasdienis interneto turinys.
Sukčiai apsimeta paprastais vartotojais
Anksčiau internetinės aferos dažnai būdavo primityvios: klaidingai parašyti laiškai, keistos svetainės ar aiškiai netikri pasiūlymai. Dabar viskas kitaip. Šiuolaikiniai sukčiai kuria socialinių tinklų profilius, kurie atrodo visiškai realūs – su nuotraukomis, istorija, draugais ir įrašais.
Tokie profiliai apsimeta tikrais žmonėmis, įmonėmis ar net žinomais visuomenės veikėjais. Jie komentuoja, dalyvauja diskusijose, dalijasi įrašais ir tik po kurio laiko pradeda siūlyti tariamai naudingas investicijas, akcijas ar paslaugas.
Vartotojui viskas atrodo įprasta – kol galiausiai jis nukreipiamas į netikrą svetainę, suklastotą mokėjimo platformą arba prašomas pateikti prisijungimo duomenis.
Galbūt jus sudomins?
Dirbtinis intelektas – naujas sukčių ginklas
Didžiausia šiuolaikinių apgaulių revoliucija – dirbtinio intelekto panaudojimas. Anksčiau sukčių tekstai būdavo pilni klaidų, keistų formuluočių ir akivaizdžių nelogiškumų. Dabar pranešimai atrodo profesionalūs, taisyklingi ir labai įtikinami.
Dirbtinis intelektas leidžia sukurti realistiškas nuotraukas, vaizdo įrašus ir net balso įrašus, kurie imituoja tikrus žmones. Kai kuriais atvejais net sukuriami vadinamieji „deepfake“ vaizdo įrašai, kuriuose atrodo, kad žinomas asmuo reklamuoja tam tikrą paslaugą ar investavimo platformą.
Tokio lygio klastotės panaikina daugelį klasikinių įspėjamųjų ženklų. Nebelieka gramatinių klaidų, keistų dizaino sprendimų ar akivaizdžiai netikrų profilių. Sukčiavimas atrodo profesionalus, tvarkingas ir labai patikimas.
Algoritmai padeda ne tik turiniui, bet ir apgavikams
Dar viena problema – socialinių tinklų veikimo principas. Platformų algoritmai sukurti taip, kad skatintų bet kokį didelį įsitraukimą. Jei įrašas sulaukia daug komentarų, reakcijų ar pasidalijimų, jis pradeda plisti dar greičiau – nepriklausomai nuo to, ar turinys yra tikras, ar apgaulingas.
Sukčiai tuo puikiai naudojasi. Netikri įrašai dažnai specialiai sukurti taip, kad provokuotų emocijas – baimę, smalsumą, godumą ar norą greitai užsidirbti. Kuo daugiau žmonių reaguoja, tuo labiau apgaulė atrodo „teisėta“ ir patikima.
Be to, aferos vis dažniau nutaikomos į konkrečias žmonių grupes: pensininkus, jaunus investuotojus, darbo ieškančius asmenis ar tėvus. Žinutės pritaikomos taip tiksliai, kad žmogui atrodo, jog pasiūlymas skirtas būtent jam.
Kodėl apgauti gali būti praktiškai kiekvienas
Didžiausia šių naujų metodų grėsmė ta, kad jiems nebereikia naivių ar patiklių aukų. Užtenka vienos neapgalvotos akimirkos – greito paspaudimo, spontaniško sprendimo ar pasitikėjimo netikru pažįstamu profiliu.
Žmonės dažnai galvoja: „man taip nenutiks“. Tačiau realybė rodo, kad net IT specialistai, verslininkai ar ilgus metus internetu besinaudojantys vartotojai gali tapti aukomis, nes apgaulės tampa beveik neatskiriamos nuo tikro turinio.
Ekspertai perspėja, kad ši tendencija tik stiprės. Dirbtinis intelektas tobulėja greičiau nei socialinių tinklų kontrolės mechanizmai, todėl sukčiai nuolat žengia keliais žingsniais priekyje.
Skepticizmas tampa būtinybe
Šiandien naršymas socialiniuose tinkluose reikalauja visai kitokio budrumo nei anksčiau. Kiekvienas pasiūlymas, investicija, nuolaida ar net pagalbos prašymas turi būti vertinamas kritiškai – net jei jis ateina iš pažįstamo profilio.
Prieš spaudžiant nuorodas, pervedant pinigus ar dalijantis asmenine informacija, verta sustoti ir pagalvoti kelias papildomas sekundes. Patikrinti šaltinį, paieškoti informacijos kituose kanaluose, pasitarti su artimaisiais.
Internetas nebėra ta erdvė, kurioje galima aklai pasitikėti tuo, ką matome ekrane. Nuolatinis atsargumas šiandien tampa ne pasirinkimu, o būtina kasdienio skaitmeninio gyvenimo dalimi.
Ir kuo anksčiau tai suprasime, tuo mažiau šansų turės tie, kurie bando pasinaudoti mūsų patiklumu.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
