Kinija žengė žingsnį, kurį daugelis analitikų jau vadina pavojinga raudonosios linijos peržengimu. Pirmą kartą istorijoje į Taivano kontroliuojamą oro erdvę įskrido Kinijos karinis dronas. Nors pats incidentas truko vos keturias minutes, jo politinė ir strateginė reikšmė gali būti milžiniška.
Šis įvykis žymi naują etapą ilgai trunkančiame Pekino spaudime Taivanui. Iki šiol daug kas apsiribodavo retorika, pratybomis ir grasinimais. Dabar tai tapo realiu ir labai konkrečiu veiksmu, kurio pasekmės gali būti sunkiai nuspėjamos.
Simbolinis, bet labai reikšmingas įsiveržimas
Taivano gynybos šaltiniai pranešė, kad Kinijos žvalgybinis dronas WZ-7 įskrido į oro erdvę virš Prataso (Dongšos) salų – mažo, bet strategiškai svarbaus atolo Pietų Kinijos jūroje, kurį kontroliuoja Taibėjus.
Dronas skrido sąmoningai dideliame aukštyje – tokiame, kuris viršija Taivano dislokuotų oro gynybos sistemų galimybes. Po kelių minučių ir po Taivano radijo perspėjimų jis pasitraukė, tačiau pats faktas liko: suverenitetas buvo pažeistas.
Ekspertai tai vadina klasikinės „kontroliuojamos eskalacijos“ pavyzdžiu. Pekinas nesiekia tiesioginio karinio konflikto, bet pamažu normalizuoja idėją, kad gali kirsti Taivano ribas be jokių realių pasekmių. Tokia taktika verčia Taivaną rinktis: arba tyliai toleruoti pažeidimus, arba reaguoti taip, kad Kinija galėtų apkaltinti jį provokacija.
Galbūt jus sudomins?
Prataso salos – ideali silpnoji vieta
Pasirinkta vieta taip pat nėra atsitiktinė. Prataso salos yra maždaug už 400 kilometrų į pietus nuo pagrindinės Taivano teritorijos. Jos turi simbolinę reikšmę, tačiau kariniu požiūriu yra pažeidžiamos.
Ten dislokuota tik minimali gynyba – trumpo nuotolio oro gynybos sistemos, kurios veiksmingos prieš žemai skrendančius taikinius, bet praktiškai bejėgės prieš aukštai skrendantį modernų droną. Todėl kiekvienas toks įsiveržimas tampa savotišku nebaudžiamumo demonstravimu.
Būtent todėl šis incidentas kelia tiek nerimo. Jei rytoj Kinija nuspręs pasiųsti droną šiek tiek žemiau, Taivanui teks priimti labai sunkų sprendimą: ar jį numušti, ar ir toliau toleruoti pažeidimus. O numušimas galėtų tapti pretekstu Pekinui apkaltinti Taivaną „eskalacija“ ir imtis dar griežtesnių veiksmų.
Dronas kaip strateginio testavimo įrankis
Nors skrydis truko tik kelias minutes, jo tikroji vertė Kinijai slypi ne demonstracijoje, o informacijoje. Tokie veiksmai leidžia Pekinui tikrinti Taivano gynybos sistemų reakcijos laiką, ryšio kanalus, sprendimų priėmimo grandines ir bendrą pasirengimą.
Tai tarsi bandymas išsiaiškinti, kur yra tikrosios Taivano „doktrinos spragos“. Kiekvienas toks incidentas padeda geriau suprasti, kokiomis aplinkybėmis Taibėjus ryžtųsi realiam atsakui, o kur – nuspręstų nuryti pažeminimą.
Taivanas jau seniai perspėja, kad bet koks neteisėtas karinių priemonių patekimas į jo vandenis ar oro erdvę gali būti traktuojamas kaip agresijos aktas. Tačiau praktikoje sprendimų priėmimo taisyklės vis dar yra neaiškios – ir būtent tuo Kinija akivaizdžiai bando pasinaudoti.
Spaudimas didėja ne tik ore
Šis drono incidentas neatsirado tuščioje vietoje. Pastaraisiais mėnesiais Kinija vis dažniau rengia karines pratybas prie pat Taivano, siunčia karo laivus į jautrias zonas, demonstruoja jėgą sąsiauryje ir nuolat didina psichologinį spaudimą.
Tai tampa savotiška kasdiene choreografija: pratybos, patruliavimai, ginklų siuntos iš JAV Taivanui ir Kinijos atsakomieji veiksmai. Šiame kontekste drono skrydis yra daugiau nei vienas epizodas – tai žinutė, kad Pekinas gali varginti savo priešininką nuolat, mažomis, bet labai efektyviomis provokacijomis.
Dar vienas neapibrėžtumo faktorius – Jungtinės Valstijos. Vašingtonas įsipareigojęs padėti Taivanui gintis, tačiau niekas iki galo nežino, kiek toli Amerika būtų pasirengusi eiti realaus konflikto atveju. Būtent ši pilkoji zona ir skatina Kiniją žaisti pavojingus žaidimus.
Ar tai taps nauja „norma“?
Pekinas jau pareiškė, kad drono skrydis buvo „teisėtas ir pagrįstas“. Tačiau būtent ši logika ir kelia didžiausią pavojų. Jei tokie įsiveržimai taps kasdienybe, Taivano suverenitetas bus ardomas po truputį – be šūvių, be invazijos, tiesiog nuolatiniu faktų kūrimu.
Tai strategija, kurioje nereikia tiesioginio karo. Užtenka priversti priešininką priprasti prie pažeidimų arba išprovokuoti jį pirmam žengti žingsnį.
Analitikai perspėja: jei Kinija kartos ir gilins šią taktiką, Taivanas bus priverstas rinktis tarp nuolatinio pažeminimo ir labai rizikingo atsako. O būtent tokiose pilkose situacijose didžiausia konflikto tikimybė.
Pasaulis stebi sulaikęs kvapą
Tai, kas įvyko Prataso salų padangėje, gali atrodyti smulkmena. Tačiau istorijoje didelės krizės dažnai prasideda nuo mažų žingsnių. Vienas trumpas drono skrydis gali tapti precedentu, kuris pakeis visą regiono saugumo architektūrą.
Ar tai buvo tik bandomasis manevras, ar naujos strategijos pradžia – parodys artimiausi mėnesiai. Tačiau aišku viena: Kinija ką tik žengė žingsnį, kurio dar niekada nebuvo žengusi. Ir pasaulis priverstas labai atidžiai stebėti, kas bus toliau.
Šaltiniai:
- https://www.ft.com/content/4b73bf1c-76a4-426f-a335-de8528b24acb
- https://www.bloomberg.com/news/articles/2026-01-19/china-sends-military-drone-into-taiwan-airspace-for-first-time
- https://www.scmp.com/news/china/military/article/3340297/pla-sends-drone-airspace-near-taiwan-held-pratas-island-south-china-sea
- https://www.xataka.com/magnet/china-acaba-cruzar-linea-roja-que-rusia-primera-vez-dron-militar-ha-invadido-espacio-aereo-taiwan
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
