Jei šiandien neturite savo tinklalaidės, greičiausiai jaučiatės kaip balta varna. Atrodo, kad mikrofoną į rankas paėmė visi – nuo žinomų komikų ir verslininkų iki mitybos specialistų ir tiesiog draugų kompanijų, norinčių pasišnekučiuoti. Tačiau ši masinė manija atsirėmė į netikėtą sieną. Kūrėjai skambina pavojaus varpais: noras kurti turinį yra toks didelis, kad rinkoje tiesiog fiziškai pritrūko profesionalių studijų, o laisvi laikai jose graibstomi lyg karšti pyragėliai.
Dar prieš kelerius metus tinklalaidė (angl. podcast) buvo laikoma nišiniu formatu, skirtu technologijų entuziastams ar radijo pasiilgusiems klausytojams. Šiandien situacija pasikeitė radikaliai. Lietuvą užliejo tikra garso ir vaizdo turinio cunamio banga. Sėkmingiausiems kūrėjams renkant arenas ir uždirbant solidžias sumas iš rėmėjų bei „Patreon“ platformos, tūkstančiai kitų nusprendė pabandyti savo laimę. Tačiau entuziazmas greitai atsimuša į realybę: rasti kokybišką vietą filmavimui tapo tikru iššūkiu, primenančiu butų nuomos paieškas rugsėjo mėnesį.
Mikrofonas tapo naująja gitara
Rinkos analitikai pastebi, kad tinklalaidžių kūrimas tapo savotišku statuso simboliu ir pagrindiniu įrankiu asmeniniam prekės ženklui kurti. Jei anksčiau kiekvienas paauglys svajojo suburti roko grupę, tai dabar svajonė yra sėdėti patogiame fotelyje su ausinėmis ir kalbėti tūkstantinei auditorijai. Problema ta, kad žiūrovų standartai smarkiai išaugo. Jau nebeužtenka tiesiog įrašyti pokalbio diktofonu virtuvėje – auditorija reikalauja „televizinės“ kokybės: profesionalaus apšvietimo, kelių kamerų kampų ir tobulo garso.
Būtent šis kokybės šuolis ir sukūrė dabartinį butelio kakliuką. Kūrėjai, nenorintys investuoti tūkstančių eurų į nuosavą įrangą, masiškai plūstelėjo į nuomojamas studijas. O šios tiesiog nesusitvarko su srautu. Populiariausios Vilniaus ir Kauno studijos, siūlančios pilną aptarnavimą (nuo filmavimo iki montažo), yra rezervuotos savaitėms į priekį, o geriausi laikai – vakarai ir savaitgaliai – dingsta akimirksniu.

Studijų savininkai: „Dirbame be išeiginių“
Kalbinti studijų savininkai neslepia, kad šiuo metu išgyvena aukso amžių, tačiau kartu pripažįsta jaučiantys didelį spaudimą. Anksčiau studijos dažniausiai būdavo nuomojamos fotosesijoms ar reklamoms, o dabar didžiąją laiko dalį užima būtent tinklalaidžių kūrėjai. Paklausa tokia didelė, kad kai kurie verslininkai skubiai perorientuoja savo patalpas, įrenginėdami jaukius „svetainės tipo“ kampus, kurie taip patinka žiūrovams.
Situacija tokia įkaitusi, kad rinkoje atsiranda ir spekuliacinių elementų. Kainos už valandą kokybiškoje studijoje pamažu kyla, o naujiems klientams dažnai tenka taikytis prie nepatogių laikų, pavyzdžiui, filmuoti anksti ryte arba vėlai vakare. Kai kurie kūrėjai, negavę vietos profesionalioje studijoje, pradeda ieškoti kūrybingų alternatyvų: nuomojasi stilingus „Airbnb“ apartamentus, viešbučių konferencijų sales ar net įsirenginėja garso izoliaciją savo biurų sandėliukuose.

Ar rinka nėra perkaitusi?
Stebint šią maniją, natūraliai kyla klausimas: kas klausys viso šio turinio? Ekspertai įspėja, kad nors norinčių kalbėti yra tūkstančiai, klausytojų paros laikas yra ribotas. Konkurencija dėl dėmesio darosi žvėriška. Visgi, kol kas entuziazmas nė kiek neslūgsta. Kiekvieną savaitę startuoja dešimtys naujų projektų – nuo pokalbių apie motinystę ir investavimą iki kriminalinių istorijų ar popkultūros apžvalgų.
Ši studijų krizė atskleidžia įdomų faktą: Lietuva išgyvena kūrybinį sprogimą. Nors dalis šių projektų po kelių mėnesių užges, pati infrastruktūros paklausa rodo, kad vaizdo ir garso turinys tapo dominuojančia medija. Tiems, kurie vis dar svarsto apie savo tinklalaidę, patariama ne tik sugalvoti gerą temą, bet ir pirmiausia pasitikrinti, ar turės kur ją nufilmuoti – nes eilėje prieš jus jau stovi dešimtys kitų norinčiųjų.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
