Šaltas rytas, 60 kilometrų iki artimiausios gyvenvietės ir nė gyvos dvasios aplinkui. Kai pasukus raktelį pasigirdo tik liūdnas „trakšt“, supratau – aš spąstuose. Tačiau senas vairuotojų triukas, kurį buvau girdėjęs tik pasakojimuose, suveikė.
2026-ųjų sausio 20-osios rytas turėjo būti skirtas poledinei žūklei, o ne išgyvenimo dramai. Mano senoji „Renault“ stovėjo ant apsnigto kranto, o aplink tvyrojo spengianti tyla. Jokių kitų žvejų, jokio telefono ryšio. Tik aš, šaltis ir automobilis, kuris nusprendė nebeužsivesti.
Štai kaip išsisukau iš situacijos, kuri galėjo baigtis liūdnai, naudodamas tik domkratą ir virvę.
Mirtina tyla: kai supranti, kad įklimpai
Po kelių valandų žvejybos sėdau į automobilį sušilti ir važiuoti namo. Pasukus raktelį, starteris net nesuburbėjo. Prietaisų skydelis sumirgėjo ir užgeso.
- Diagnozė: Akumuliatorius, kurio keitimą atidėliojau mėnesius, mirė galutinai.
- Situacija: Šaltis stiprėja, saulė leidžiasi, o pagalbos nėra.
Bandžiau viską: tikrinau gnybtus, šildžiau akumuliatorių po striuke. Nieko. Tada prisiminiau „kareivio būdą“ – seną metodą, kaip užvesti variklį be starterio ir be kito automobilio pagalbos.
Galbūt jus sudomins?
Kaip veikia „Kareivio metodas“ (Instrukcija)
Idėja paprasta, bet reikalauja fizinės jėgos. Tikslas – rankiniu būdu įsukti variklio alkūninį veleną per ratą. Tai veikia kaip automobilio stūmimas („užstūmimas“), tik nereikia niekur stumti.
Štai ką padariau žingsnis po žingsnio:
- Pakėliau ratą: Panaudojau domkratą ir pakėliau vieną iš varančiųjų ratų (mano atveju – galinį). Svarbu: Kiti ratai turi būti užblokuoti (po jais pakišau akmenis), kad mašina nenukristų.
- Paruošiau transmisiją: Įjungiau degimą (raktelį į „ON“ padėtį) ir įmečiau trečią pavarą. (Pirma pavara būtų per sunku pasukti, o aukštesnė – per lengva varikliui užkabinti).
- Virvės triukas: Paėmiau tvirtą vilkimo virvę ir apsukau ją aplink pakeltą padangą (pagal laikrodžio rodyklę, kad traukiant ratas suktųsi į priekį).
- Jėgos veiksmas: Reikėjo staigaus, stipraus truktelėjimo.
Lemtingas truktelėjimas
Pirmieji bandymai buvo apgailėtini. Rankos tirpo nuo šalčio, virvė slydo. Bet kito pasirinkimo nebuvo.
Susikaupiau, tvirčiau užvyniojau virvę ir truktelėjau iš visų jėgų. Ratas įsisuko. Salone pasigirdo duslus garsas. Dar kartą. Ir staiga – iš po variklio dangčio pasigirdo tas nuostabus, užkimęs „kosulys“, kuris perėjo į tolygų variklio dūzgimą.
Tai buvo ne šiaip garsas. Tai buvo bilietas namo.
Ką privalo turėti kiekvienas vairuotojas?
Ši istorija baigėsi laimingai, bet ji tapo gera pamoka. Jei važiuojate į gamtą žiemą, bagažinėje privalo būti šie daiktai (be vaistinėlės):
- Patikimas domkratas ir tvirta virvė (ne sintetinė, kuri tamposi, o tvirta).
- „Power Bank“ užvedėjas (Booster): Šiandien jie kainuoja 50 eurų ir telpa į kišenę. Jei būčiau jį turėjęs, nebūtų reikėję vargti su ratu.
- Šilta antklodė ir žiebtuvėlis: Jei nepavyktų užvesti, tai padėtų išgyventi naktį.
Moralas paprastas: Technika genda, telefonai išsikrauna, o senoviniai fizikos dėsniai veikia visada. Žinoti, kaip jais pasinaudoti, gali būti gyvybės ir mirties klausimas.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
