2025 metai įeis į klimato mokslo istoriją kaip dar vienas aiškus signalas, kad Žemės sistema sparčiai tolsta nuo pusiausvyros. Naujausi tyrimai rodo, jog praėjusiais metais pasaulio vandenynai sugėrė daugiau šilumos nei bet kada nuo šiuolaikinių matavimų pradžios praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai ne pavienė anomalija, o nuoseklios ir ilgalaikės tendencijos dalis.
Šie duomenys paskelbti mokslo žurnale Advances in Atmospheric Science, kuriame pateikiama išsami pasaulio vandenynų būklės analizė. Tyrimo autoriai atvirai teigia: vandenynų atšilimas šiuo metu yra vienas patikimiausių rodiklių, rodančių, kiek energijos iš tiesų kaupia planeta.
Kodėl vandenynai tokie svarbūs klimatui
Vandenynai nėra tik pasyvus klimato kaitos stebėtojas. Jie sugeria daugiau nei 90 procentų perteklinės šilumos, kuri atmosferoje susikaupia dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Kitaip tariant, jei ne vandenynai, Žemės paviršiaus temperatūra kiltų dar greičiau ir drastiškiau.
Būtent todėl mokslininkai vis dažniau žiūri ne vien į oro temperatūrą, o į tai, kas vyksta vandenyje. Vandenynų atšilimas tiesiogiai veikia orų sistemas: jis sustiprina jūrų karščio bangas, keičia atmosferos srautų kryptis, daro įtaką kritulių pasiskirstymui ir tropinių audrų galiai.
Paviršius dar ne viskas: svarbiausias rodiklis slypi gelmėse
Vienas dažniausiai cituojamų rodiklių – vidutinė metinė jūros paviršiaus temperatūra. 2025 metais ji buvo trečia aukščiausia per visą stebėjimų istoriją ir apie 0,5 °C viršijo 1981–2010 metų vidurkį. Tačiau, pasak tyrėjų, dar iškalbingesnis rodiklis yra vadinamasis vandenyno šilumos kiekis.
Šis parametras parodo, kiek energijos iš tikrųjų sukaupta vandens masėse. Jis matuojamas zetadžauliais – tai energijos vienetas su 21 nuliu. Mokslininkai analizavo duomenis iš viršutinių 2000 metrų vandenyno sluoksnio, kuriame sutelkta didžioji dalis šilumos pertekliaus. Tyrimui buvo naudojami NOAA, Europos Sąjungos Copernicus tarnybos bei Chinese Academy of Sciences duomenys.
Rezultatas – precedento neturintis. 2025 metais vandenynai sugėrė papildomus 23 zetadžaulius šilumos. Tai jau devinti metai iš eilės, kai fiksuojamas naujas rekordas, ir ilgiausia tokia serija per visą stebėjimų laikotarpį.
„Tai, kas vyksta, yra tiesiog beprotiška“
Vienas iš tyrimo bendraautorių, Šv. Tomo universiteto mokslininkas John Abraham, situaciją apibūdina be užuolankų: „Praėję metai buvo tiesiog beprotiški atšilimo prasme.“
Kad skaičiai būtų lengviau suvokiami, mokslininkai pasitelkia palyginimą. 23 zetadžauliai per metus prilygsta energijai, kuri susidarytų, jei vandenyne kas sekundę sprogtų apie 12 Hirošimos dydžio atominių bombų. Ir tai – ne vienkartinis šuolis. Palyginimui, 2024 metais šis rodiklis siekė „tik“ 16 zetadžaulių.
Kur vandenynai šilo labiausiai
2025 metais stipriausias atšilimas buvo užfiksuotas keliuose strategiškai svarbiuose regionuose. Ypač išsiskyrė atogrąžų ir Pietų Atlanto vandenynai, Viduržemio jūra, Šiaurės Indijos vandenynas bei Pietų vandenynas aplink Antarktidą. Šios zonos turi didelę įtaką tiek regioniniams, tiek globaliems orų procesams.
Mokslininkų teigimu, tokia šilumos koncentracija vandenyne reiškia daugiau drėgmės atmosferoje. Tai tiesiogiai susiję su intensyvesniais krituliais ir galingesnėmis audromis.
Pasekmės jau juntamos visame pasaulyje
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie duomenys yra tiesioginis įrodymas, jog Žemės klimato sistema šiuo metu yra terminio disbalanso būsenoje. Planeta ir toliau kaupia energiją, o jos perteklius neišvengiamai pasireiškia ekstremaliais reiškiniais.
Manoma, kad padidėjusi vandenyno temperatūra sustiprino niokojantį uragano „Melissa“ poveikį Karibų regione, prisidėjo prie itin smarkių musoninių liūčių Pakistane ir didelio masto potvynių centrinėse Jungtinių Valstijų dalyse.
Mokslininkų išvada griežta ir aiški: vandenynų atšilimas nėra tolima grėsmė ateičiai. Tai procesas, kuris jau dabar formuoja orus, klimatą ir gyvenimo sąlygas visame pasaulyje – ir jo poveikis bus ilgalaikis.
Šaltinis: https://www.livescience.com/planet-earth/rivers-oceans/last-year-the-oceans-absorbed-a-record-breaking-amount-of-heat-equivalent-to-12-hiroshima-bombs-exploding-every-second
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
