Lietuvos gyventojai ir toliau demonstruoja išskirtinį sąmoningumą – per praėjusius metus grąžinta daugiau nei 706,69 mln. gėrimų užstato pakuočių. Tai jau antri metai iš eilės, kai peržengiama simbolinė 700 mln. pakuočių riba, tapusi savotišku atskaitos tašku visai šalies užstato sistemai.
Pasak Užstato sistemos administratorius (USAD) vadovo Gintaro Varno, tokie rezultatai aiškiai rodo, kad užstato sistema Lietuvoje yra ne tik priimta, bet ir aktyviai palaikoma visuomenės.
Stabiliai aukšti skaičiai rodo gyventojų įsitraukimą ir pasitikėjimą sistema. Surinktos pakuotės virsta tūkstančiais tonų stiklo, plastiko ir metalo žaliavų, kurios grįžta į gamybą kaip nauji gaminiai, – pabrėžia jis.
Taromatai tampa dar patogesni – šimtai naujų įrenginių visoje Lietuvoje
Svarbią įtaką augantiems rezultatams turi ir infrastruktūros plėtra. 2025 metais visoje Lietuvoje atnaujinta net 200 taromatų, o šiemet planuojama įrengti dar apie 150 naujų ar modernizuotų įrenginių.
Pokyčius pirmiausia pajunta mažų ir vidutinių parduotuvių klientai. Jose senesni UNO tipo taromatai keičiami naujos kartos H11 įrenginiais, kurie pasižymi:
- didesniais ir patogesniais liečiamaisiais ekranais,
- spartesniu pakuočių nuskaitymu,
- didesne talpa.
Vidutinio dydžio parduotuvėse diegiami T70 presuojantys taromatai, kuriuose pakuotės atpažįstamos be sukimosi mechanizmo. Dėl to jų judėjimas vyksta apie 50 proc. greičiau, palyginti su ankstesniu T63 modeliu.
Įspūdingi R1 taromatai – sprendimas dideliems kiekiams
Didžiausio dėmesio sulaukia R1 tipo taromatai, galintys vienu metu priimti itin didelius kiekius PET plastiko ir metalinių pakuočių. Per plačią angą vienu kartu galima supilti daugiau nei 100 skardinių ar plastikinių butelių.
Pirmasis toks taromatas buvo įrengtas Vilniuje prieš trejus metus, o 2025 m. jie atsirado Šiauliuose, Alytuje, Kaune, Klaipėdoje ir dar vienoje vietoje sostinėje.
Per 6 mlrd. surinktų pakuočių – tvarumo įrodymas
Per visą užstato sistemos gyvavimo laikotarpį Lietuvoje jau surinkta daugiau nei 6 mlrd. pakuočių. Tai – aiškus ženklas, kad kasdieniai gyventojų įpročiai virsta ilgalaike tvarumo praktika.
Tai patvirtina ir visuomenės apklausos duomenys:
- 95 proc. gyventojų arba jų namų ūkių naudojasi užstato sistema,
- 90 proc. respondentų teigia esantys patenkinti jos veikimu,
- dauguma tarą grąžina bent kartą ar kelis kartus per mėnesį.
Užstatas tampa parama gamtai ir laisvei
Vis daugiau gyventojų nusprendžia ne pasiimti užstatą sau, o paaukoti jį prasmingiems tikslams. Taromatuose dažniausiai remiamos tokios organizacijos kaip Sengirės fondas ir Blue/Yellow.
Vien per praėjusius metus:
- „Sengirės fondas“ per taromatus gavo 128,7 tūkst. eurų,
- šiomis lėšomis išpirkta ir apsaugota 52,2 ha brandaus miško,
- per visą iniciatyvos laikotarpį jau sukurti šeši „Šlamančių“ miškai, bendrai sudarantys 64,07 ha saugomos teritorijos.
Tuo pačiu laikotarpiu „Blue/Yellow“ per keturis mėnesius buvo paremta 20,7 tūkst. eurų – tai dar viena galimybė gyventojams prisidėti prie pagalbos Ukrainai kasdieniais veiksmais.
Ne tik sistema, bet ir visuomenės sąmoningumo mokykla
Tyrimai rodo, kad apie ketvirtadalis Lietuvos gyventojų bent kartą yra paaukoję užstato lėšas, o dalis tai daro nuolat. Tačiau žmonės vertina ne tik galimybę aukoti.
Gyventojai pabrėžia, kad užstato sistema:
- ugdo atsakomybę už aplinką,
- skatina rūšiavimą ir žinias apie tvarumą,
- formuoja ilgalaikius, aplinkai palankius įpročius.
Kaip teigia G. Varnas, tai nėra tik pakuočių grąžinimo mechanizmas – tai visos visuomenės tvarumo kelionė, kurioje kiekvienas mažas veiksmas prisideda prie didelio rezultato.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
