Europa gali susidurti su rimtu iššūkiu, kuris palies ir Lietuvos stalus. Bulvės – viena svarbiausių ir mėgstamiausių daržovių Lietuvoje – atsidūrė realioje grėsmėje, nes sparčiai plinta naujo tipo kenkėjai, galintys smarkiai paveikti derlių ir kainas.
Apie tai viešai įspėja UNIKA ir DKHV, raginančios Europos šalis imtis neatidėliotinų veiksmų. Berlyne vykusiame ekspertų susitikime buvo aiškiai pasakyta: jei dabar nereaguosime, pasekmės bus juntamos visoje Europoje, įskaitant ir Baltijos regioną.
Nauji kenkėjai – sena problema nauju mastu
Didžiausią nerimą kelia cikados – smulkūs, bet itin pavojingi vabzdžiai, kurie perneša bakterines bulvių ligas. Šios ligos silpnina augalus, mažina derlių ir gali lemti viso lauko sunaikinimą. Skirtingai nei įprasti kenkėjai, cikados veikia kompleksiškai, nes pažeidimai dažnai pastebimi per vėlai.
Ekspertai pabrėžia, kad tai jau nebe pavieniai atvejai, o aiški plitimo tendencija, kurią dar labiau spartina klimato kaita ir švelnesnės žiemos.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuva, kaip ir Vokietija ar Lenkija, yra tradicinė bulvių augintoja. Bulvės pas mus nėra tik garnyras – tai kasdienis maistas, svarbi žemės ūkio šaka ir pajamų šaltinis kaimo regionams.
Jeigu:
- derlius sumažėtų,
- išaugtų ligų kontrolės kaštai,
- būtų prarastos tam tikros bulvių veislės,
pasekmės būtų jaučiamos tiesiogiai – nuo ūkininkų iki vartotojų, per kainas parduotuvėse ir didesnę priklausomybę nuo importo.
„Nėra laiko gaišti“
UNIKA patariamosios tarybos prezidentas Justus Böhm pabrėžia, kad be plataus masto strategijos Europa rizikuoja patirti didelius nuostolius. Kalbama ne tik apie pesticidus, bet apie visą kompleksą:
- integruotą augalų apsaugą,
- naujus kenkėjų kontrolės metodus,
- aktyvesnę selekciją, ieškant atsparesnių bulvių veislių,
- ankstyvojo perspėjimo sistemas, leidžiančias ūkininkams reaguoti laiku.
DKHV atstovas Martin Rofhagen atviras: jei valstybės nesiims veiksmų dabar, bus prarasta ne tik produkcija, bet ir darbo vietos kaime.
Didžiausia problema – žinių trūkumas
Vienas iš pavojingiausių aspektų – nepakankami moksliniai duomenys apie tai, kaip šie kenkėjai sąveikauja su bulvėmis ir kitais augalais. Todėl ekspertai ragina:
- didinti praktinių tyrimų finansavimą,
- stiprinti žemės ūkio mokslo institucijas,
- glaudžiau bendradarbiauti tarp ES šalių.
Tai itin aktualu ir Lietuvai, kur mokslo bei praktikos ryšys žemės ūkyje vis dar per silpnas.
Kas pastatyta ant kortos?
Jeigu situacija bus ignoruojama, Europa gali susidurti su:
- bulvių trūkumu,
- kainų šuoliais,
- didesne priklausomybe nuo importo,
- kaimo regionų silpnėjimu.
Bulvė – paprasta daržovė, bet jos reikšmė milžiniška. Todėl tai ne Vokietijos ar Briuselio problema. Tai signalas ir Lietuvai, kad būtina stebėti situaciją, investuoti į prevenciją ir nelaukti, kol krizė pasieks mūsų laukus.
Šaltinis: https://www.blic.rs/biznis/vesti/siri-se-nova-stetocina-koji-ugrozava-proizvodnju-krompira/rctd5q9
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
