Kramtomoji guma – tai įprotis, kuris, atrodo, mus lydi jau kelias kartas. Ryte viešajame transporte, biure prie kompiuterio, pokalbiuose su kolegomis ar draugais – jos garsas tapo beveik foniniu kasdienybės triukšmu. Niekas nesiginčija, kad kramtomoji guma gali greitai atgaivinti burnos kvapą ir suteikti trumpalaikį komforto jausmą, ypač tada, kai tenka bendrauti su kitais žmonėmis.
Tačiau būtent darbe šis nekaltas įprotis gali tapti nematomu reputacijos griovėju.
Ilgą laiką kramtomoji guma viešose vietose buvo laikoma blogo tono ženklu. Žmonės stebėdavosi, matydami ją restorane, teatre ar, juo labiau, per darbo pokalbį. Vėliau, keičiantis kultūrai ir kino įtakai, guma tapo net savotišku charakterio simboliu. Filmuose ji dažnai reiškia atsainumą, maištą ar demonstratyvų pasitikėjimą savimi. Problema ta, kad realiame gyvenime darbas nėra filmas, o kolegos ir vadovai nėra žiūrovai, pasiruošę interpretuoti jūsų „įvaizdį“.
Pirmoji ir svarbiausia taisyklė – vieta ir laikas. Jei aplinka reikalauja rimties, susikaupimo ir pagarbos, kramtomoji guma tampa akivaizdžiai netinkama. Biuro susitikimai, derybos, pokalbiai su klientais ar vadovybe – tai situacijos, kuriose net smulkiausios detalės formuoja bendrą įspūdį. Ir labai dažnai tas įspūdis susiformuoja greičiau nei per penkias minutes.
Darbuotojo dalykinė reputacija ir karjeros galimybės yra glaudžiai susijusios su tuo, kaip jis atrodo ir elgiasi kasdienėse situacijose. Kramtoma guma rimto pokalbio metu neretai siunčia žinutę, kad žmogus nėra iki galo susitelkęs, kad jis pokalbį priima per lengvai arba net demonstruoja abejingumą. Net jei tai visiškai neatitinka tikrovės, įspūdis jau būna padarytas.
Dažnai sakoma, kad kramtomoji guma padeda nusiraminti ir susikaupti. Iš dalies tai tiesa. Atliekant monotoniškas, individualias užduotis prie kompiuterio, ji gali netrukdyti. Tačiau vos tik atsiranda kitas žmogus, ypač darbo kontekste, galioja nerašyta, bet labai griežta taisyklė. Profesionalas nekramto gumos bendraudamas.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad kramtantis žmogus dažnai atrodo mažiau rimtas ir sunkiau „skaitomas“ emociškai. Veido išraiška tampa blankesnė, dėmesys atrodo išsklaidytas, o burbuliukų pūtimas pašnekovo akivaizdoje suvokiamas ne kitaip kaip atviras grubumas. Tokios smulkmenos gali stipriai paveikti tai, kaip jus vertina kiti.
Būtent todėl savistaba darbe yra itin svarbi. Įpročiai, kurie atrodo visiškai nekalti, gali turėti neproporcingai didelį poveikį jūsų įvaizdžiui. Šiandien profesionalumas reiškia ne tik gebėjimą atlikti užduotis, bet ir mokėjimą skaityti situaciją, aplinką bei žmones.
Kartais reputaciją sugadina ne didelės klaidos, o maži dalykai, kurių tiesiog nepastebėjome laiku.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
