Netyčia sudaužėte stiklainį parduotuvėje? Pardavėjai to ne visada sako garsiai – štai kada tikrai NEREIKIA mokėti

Atrodo smulkmena – viena sekundė neatidumo, stiklainis slysta iš rankų ir dūžta. Aplinkui atsisuka žmonės, darbuotojas jau eina link jūsų, o galvoje sukasi tik viena mintis: ar dabar turėsiu mokėti? Daugeliu atvejų pirkėjai net nesiginčija ir sutinka atlyginti žalą, nes mano, kad taip „priklauso“. Tačiau Lietuvoje galiojančios taisyklės kur kas aiškesnės – ir dažnai palankesnės pirkėjui, nei mano patys pardavėjai.

Svarbiausia čia ne pats faktas, kad stiklainis sudužo, o kas lėmė situaciją. Būtent nuo to priklauso, ar žala laikoma jūsų atsakomybe, ar tai – parduotuvės rizika.

Parduotuvė nėra „neutrali zona“: už saugią aplinką atsako pardavėjas

Parduotuvė – tai ne sandėlis ir ne savitarnos eksperimentas, kuriame visa rizika perkeliama pirkėjui. Pagal Civilinį kodeksą pardavėjas privalo užtikrinti saugias, tinkamas ir logiškas apsipirkimo sąlygas. Tai reiškia ne tik tvarkingas grindis, bet ir stabiliai sudėtas prekes, pakankamus praėjimus tarp lentynų, protingą aukštį, iš kurio pirkėjai ima prekes.

Jei stiklainiai buvo sudėti per aukštai, nestabiliai, per arti praėjimo, jei lentynos kliba, o pirkėjams tenka spaustis – atsakomybė tenka parduotuvei, net jei būtent jūs buvote tas žmogus, kuris netyčia užkliudė prekę. Tokiais atvejais pirkėjas neprivalo atlyginti žalos, nes ji kilo dėl netinkamai organizuotos prekybos aplinkos.

Labai svarbu ir tai, kad parduotuvė prisiima vadinamąją „verslo riziką“ – tam ir yra draudimai, nuostolių rezervai bei vidaus taisyklės. Vienas sudaužytas stiklainis nėra „išskirtinis įvykis“, o kasdienybės dalis.

Vaikai parduotuvėje – atskira situacija, apie kurią dažnai nutylima

Ypač dažnai konfliktai kyla tada, kai stiklainį sudaužo vaikas. Čia pardavėjai neretai spaudžia tėvus ar globėjus, remdamiesi emocijomis, bet teisinė pusė nėra tokia paprasta. Jei vaikas buvo prižiūrimas, nepaliktas lakstyti vienas, o prekė sudužo dėl aplinkos ar atsitiktinumo, parduotuvė neturi teisės automatiškai reikalauti kompensacijos.

Be to, parduotuvė privalo įvertinti, ar jos erdvė pritaikyta lankytojams su vaikais. Jei trapios prekės laikomos vaikų pasiekiamame aukštyje, tai laikoma pačios parduotuvės sprendimu – su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Kada vis dėlto mokėti teks: kliento kaltė yra aiški ir įrodoma

Situacija pasikeičia tik tada, kai žala padaroma vien dėl paties kliento kaltės. Pavyzdžiui, jei pirkėjas bėgiojo, stumdė kitus, specialiai elgėsi neatsargiai, mėtė prekes ar ignoravo akivaizdžius saugumo reikalavimus, tuomet atsakomybė tenka jam.

Tokiais atvejais taikomas Civilinio kodekso principas, pagal kurį asmuo, padaręs žalą dėl savo kaltės, privalo ją atlyginti. Praktikoje tai reiškia, kad gali tekti sumokėti sudaužytos prekės kainą eurais, pagal tą sumą, kuri nurodyta lentynoje ar kasos sistemoje.

Svarbu žinoti ir tai, kad baudos ar baudžiamoji atsakomybė galimos tik išskirtiniais atvejais, kai veiksmai buvo tyčiniai arba padaryta didelė žala. Paprastas netyčinis stiklainio sudaužymas tokioms situacijoms nepriskiriamas.

Ką daryti vietoje: ramybė ir faktai – jūsų stipriausias ginklas

Jei stiklainis sudužo, neskubėkite pripažinti kaltės vien iš streso. Praneškite darbuotojui, paaiškinkite situaciją ramiai ir, jei kyla ginčas, turite teisę paprašyti peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Jie dažnai labai aiškiai parodo, ar kaltė kilo dėl kliento veiksmų, ar dėl pačios parduotuvės aplinkos.

Svarbiausia prisiminti vieną dalyką: ne kiekvienas sudužęs stiklainis reiškia, kad pirkėjas privalo mokėti. Dažnai tai tiesiog parduotuvės atsakomybė, apie kurią garsiai nekalbama, bet kuri aiškiai apibrėžta teisės aktuose.