Ilgą laiką žmonija žinojo, kaip susidaro žvaigždės, planetos ir net juodosios skylės, tačiau vienas klausimas vis dar nedavė ramybės: iš kur atsiranda auksas? Kodėl šis metalas toks retas, toks vertingas ir kodėl jo Žemėje tiek mažai, palyginti su kitais elementais?
Naujausi tyrimai, publikuoti prestižiniuose mokslo žurnaluose, pagaliau pateikė atsakymą – ir jis skamba taip įspūdingai, kad prilygsta mokslinės fantastikos scenarijui.
Aukso „kasyklos“ Visatoje – ne planetose ir ne žvaigždėse
Daugelį metų mokslininkai manė, kad sunkieji metalai gali susidaryti supernovų metu. Tačiau paaiškėjo, kad net galingiausi žvaigždžių sprogimai negali sukurti pakankamai energijos, kad būtų suformuoti elementai, sunkesni už geležį.
Tik pastaraisiais metais tapo aišku, kad tikroji aukso gimtinė yra kur kas ekstremalesnė.
Didžiausios Visatos aukso atsargos slypi… neutroninių žvaigždžių susidūrimuose.
Tai – vieni brutaliausių ir energingiausių įvykių kosmose. Neutroninės žvaigždės yra milžiniškų žvaigždžių liekanos, suspaustos iki tokio tankio, kad arbatinis šaukštelis jų medžiagos svertų milijardus tonų.
Kai dvi tokios žvaigždės susiduria, įvyksta kilonova – sprogimas, kurio galia pranoksta bet kokią supernovą. Būtent šių kelių sekundžių metu Visata „išspjauna“ milžiniškus kiekius aukso, platinos, urano ir kitų sunkiųjų elementų.
Istorinis įrodymas: GW170817 – momentas, kai žmonija pirmą kartą „pamatė“ aukso gimimą
2017 m. LIGO ir „Virgo“ observatorijos užfiksavo gravitacines bangas, sklindančias iš dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimo.
Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai mokslininkai galėjo tiesiogiai stebėti tokį įvykį.
Spektrinė analizė parodė aiškius sunkiųjų metalų susidarymo pėdsakus. Astrofizikai šį reiškinį pavadino:
„Kosmoso juvelyrikos fabrikais“.
Ir ne be reikalo – vieno tokio susidūrimo metu gali susiformuoti tiek aukso, kad jo masė tūkstančius kartų viršytų visos Žemės masę.
Kiekvienas auksinis papuošalas – žvaigždžių katastrofos relikvija
Tai, kad nešiojame auksą ant kaklo ar piršto, reiškia viena:
tas metalas susiformavo prieš milijardus metų, dar iki Saulės gimimo, per kosminį kataklizmą, vykusį kažkur toli galaktikoje.
Auksas pasklido tarpžvaigždinėje erdvėje, susimaišė su dujų ir dulkių debesimis, iš kurių vėliau susiformavo Saulės sistema.
Taigi, kiekvienas žiedas, grandinėlė ar moneta yra tiesioginė žvaigždžių susidūrimo liekana.
Ar yra kitų aukso šaltinių? Taip – bet jie reti
Nauji kompiuteriniai modeliai rodo, kad auksas gali susidaryti ir tam tikrų tipų supernovose, ypač turinčiose galingus magnetinius laukus.
Tačiau šie įvykiai yra tokie reti, kad jų indėlis į Visatos aukso atsargas yra nedidelis.
Neutroninių žvaigždžių susidūrimai išlieka pagrindiniu ir efektyviausiu aukso gamybos mechanizmu.
Visata saugo savo lobius – ir dalijasi jais tik per katastrofas
Šie atradimai keičia mūsų supratimą apie galaktikų evoliuciją ir elementų kilmę. Auksas nėra tiesiog retas metalas. Auksas – tai žvaigždžių paveldo fragmentas, išsibarsčiusios Visatos istorijos dalelė, kuri laukė milijardus metų, kol taps planetų, gyvybės ir galiausiai – žmonių kultūros dalimi.
Šaltinis: https://www.science.org/doi/10.1126/science.aap9811
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
