Pasaulio milijardierių turtas pernai augo taip sparčiai, kad pasiekė naujas visų laikų aukštumas – ir tai, pasak „Oxfam“, jau nėra vien ekonomikos naujiena. Organizacija perspėja, kad greta turto augimo stiprėja ir politinės galios koncentracija, o tai gali gilinti visuomenės susiskaldymą ir kelti grėsmių demokratiniam stabilumui.
„Reuters“ cituojama „Oxfam“ ataskaita, paskelbta Pasaulio ekonomikos forumo Davose pradžios metu, teigia, kad 2025 m. milijardierių turtas išaugo 16 proc. ir pasiekė 18,3 trilijono JAV dolerių – tai net 81 proc. daugiau nei 2020 m. Tokie skaičiai ypač krinta į akis, kai tuo pačiu metu, kaip pabrėžiama, vienas iš keturių žmonių pasaulyje susiduria su sunkumais reguliariai apsirūpinant maistu, o beveik pusė gyventojų gyvena skurde.
Ne tik pinigai: auganti įtaka politikoje kelia dar didesnį nerimą
Didžiausias „Oxfam“ akcentas šioje istorijoje – ne vien pati turto kreivė, o tai, kas vyksta šalia jos. Organizacija teigia, kad kartu su turto augimu vyksta dramatiška politinės įtakos koncentracija: ataskaitoje minima, jog milijardieriai net 4000 kartų dažniau užima politines pareigas nei paprasti piliečiai. Kitaip tariant, didėjant atotrūkiui tarp itin turtingų ir likusios visuomenės, didėja ir rizika, kad sprendimai valstybių viduje vis labiau bus formuojami siauro interesų rato, o ne daugumos.
„Didėjanti praraja tarp turtingųjų ir likusiųjų kartu sukuria labai pavojingą ir netvarų politinį deficitą“, – teigiama, cituojant „Oxfam“ vykdomąjį direktorių Amitabh Behar. Jo mintis paprasta ir aštri: kai pinigai ima daryti pernelyg didelę įtaką politikai, demokratija iš lėto praranda atramas, nes žmonės ima jaustis, kad jų balsas nebeturi svorio.
Kodėl tai įvyko dabar: ataskaita mini mokesčių kryptį ir tarptautinių bendrovių apsaugą
„Oxfam“ pastaruoju metu išaugusį turtą sieja ir su politiniais sprendimais, kurie, organizacijos vertinimu, buvo palankūs turtingiesiems. Tekste minima, kad tai siejama su JAV prezidento Donaldo Trumpo antrosios administracijos politika, kuri, anot ataskaitos, mažino mokesčius turtingiems asmenims ir kartu saugojo tarptautines bendroves nuo tarptautinio spaudimo.
Tai svarbi detalė, nes ji rodo „Oxfam“ pasirinktą logiką: itin turtingųjų turto augimas čia pateikiamas ne kaip natūrali rinkos „sėkmės istorija“, o kaip reiškinys, kurį gali stiprinti politiniai sprendimai – tokie, kurie didina nelygybę ir dar labiau pastumia visuomenę į priešingas stovyklas.
Skaičius, kuris „užkabina“: 2,5 trilijono prieaugis prilyginamas 4,1 mlrd. žmonių turtui
Ataskaitoje pateikiamas palyginimas, kuris veikia kaip šaltas dušas: „Oxfam“ skaičiuoja, kad pernai milijardierių turtą papildę 2,5 trilijono JAV dolerių maždaug prilygsta skurdžiausių 4,1 milijardo žmonių turtui. Tokie sugretinimai dažnai tampa diskusijų katalizatoriumi, nes čia kalbama ne apie vieną ar dvi netolygias sėkmės istorijas, o apie mastą, kurį sunku „pajausti“ be palyginimų.
Būtent dėl to „Oxfam“ retorika tokia griežta: tai ne vien nelygybės klausimas, o ir politinio stabilumo rizika, kai visuomenėje auga nusivylimas, o sprendimų priėmimas atrodo vis labiau atitrūkęs nuo daugumos interesų.
Ką siūlo „Oxfam“: daugiau mokesčių itin turtingiems ir aiškesnės ribos tarp pinigų ir politikos
Organizacija ragina vyriausybes imtis nacionalinių planų, skirtų nelygybei mažinti, įskaitant didesnius mokesčius itin turtingiems asmenims ir griežtesnius barjerus tarp pinigų ir politikos. Tarp konkrečiai minimų krypčių – lobizmo ribojimas ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės stiprinimas, kad sprendimų priėmimo procesas taptų mažiau priklausomas nuo didelių pinigų.
Šalia to atkreipiamas dėmesys, kad turto mokesčiai šiuo metu taikomi tik nedaugelyje šalių – kaip pavyzdys minima Norvegija, o kitos valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ar Italija, panašias priemones dažniausiai tik svarstė ar aptarinėjo. Tai leidžia suprasti pagrindinę problemą: net jei visuomenėje nelygybė tampa garsiai aptariama tema, praktiniai sprendimai dažnai stringa ten, kur prasideda politika.
„Pataikaujama elitui“: perspėjimas dėl pagalbos mažinimo ir laisvių ribojimo
Amitabh Behar taip pat perspėja, kad vyriausybės, jo vertinimu, „daro neteisingus sprendimus pataikaudamos elitui“. Kaip pavyzdžiai minimi pagalbos mažinimas ir pilietinių laisvių apribojimai. Ši mintis „suriša“ visą ataskaitos pasakojimą į vieną liniją: kai nelygybė didėja, politikai gali rinktis sprendimus, kurie trumpuoju laikotarpiu naudingi siauram ratui, tačiau ilgainiui didina įtampą visuomenėje, silpnina pasitikėjimą institucijomis ir kuria sąlygas politiniam nestabilumui.
Galiausiai čia lieka svarbiausias klausimas, kurį „Oxfam“ iškelia tarp eilučių: jei turto rekordai ir politinė įtaka auga kartu, ar demokratija sugeba išlaikyti pusiausvyrą, kai vis daugiau žmonių jaučiasi palikti „už borto“?
Šaltinis: https://nra.lv/bizness/512222-bridina-par-planetas-bagatnieku-bistamo-ietekmi.htm
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
