Daugeliui vairuotojų šoniniai ir galinio vaizdo veidrodėliai yra toks įprastas dalykas, kad jie tampa beveik nematomi. Įlipai, užvedei, pajudėjai – o veidrodėliai lieka tik fonu. Tačiau būtent čia slypi viena didžiausių klaidų: veidrodėliai nėra skirti tik pasižiūrėti, kas važiuoja iš galo ar arčiau stovinčią mašiną. Jie iš tiesų yra viena svarbiausių saugaus vairavimo priemonių, kurią daugelis žmonių naudoja… pusiau.
Mokantis vairuoti, instruktoriai dažniausiai akcentuoja pagrindinius dalykus: sankabą, pavarų perjungimą, ženklus, posūkius ir judėjimą eisme. O kai teisės jau kišenėje, žmogus greitai susikuria savus „automatinius įpročius“. Problema ta, kad įpročiai ne visada būna geri, o veidrodėliai – viena iš tų sričių, kur vairuotojai metų metus gali daryti tą patį ir net nesuprasti, kad patys sau kasdien prideda streso bei rizikos.
Didžiausia klaida – veidrodėlius laikyti tik „privaloma detalė“
Vairuotojų mokymo medžiagoje dažnai pabrėžiama paprasta tiesa: veidrodėliai suteikia matomumą už transporto priemonės, bet jų vaidmuo nesibaigia tik stebėjimu, kas važiuoja iš paskos. Tinkamai sureguliuoti ir reguliariai naudojami veidrodėliai leidžia greičiau pastebėti eismo pokyčius, numatyti kitų vairuotojų veiksmus ir laiku reaguoti dar iki pavojingo momento.
Ir vis dėlto realybėje daug kas elgiasi priešingai – pasikliauja intuicija, įprastu „pajautimu“, o kartais net vien elektronika: kameromis, jutikliais ar įspėjimais. Tai patogu, bet pavojinga, nes nė viena sistema neperima visos situacijos kontrolės. Jeigu veidrodėliai sureguliuoti bet kaip, o žvilgsnis į juos metamas tik retkarčiais, sprendimai keičiant juostą ar stabdant dažnai tampa loterija.
Vietoje to, kad veidrodėliai būtų „fonas“, verta pradėti į juos žiūrėti kaip į kasdienę saugos priemonę – tokią pat svarbią kaip saugos diržas.
Paslėpta veidrodėlių funkcija, kuri išgelbėja nuo brangių klaidų
Šiuolaikiniai automobiliai dažnai turi galinio vaizdo kameras ir parkavimo jutiklius, todėl dalis vairuotojų klaidingai galvoja, kad veidrodėliai parkavimui jau nebereikalingi. Tačiau čia ir slypi viena įdomiausių detalių: veidrodėliai gali padėti parkavimą padaryti ne tik lengvesnį, bet ir tikslesnį – ypač prie šaligatvio.
Atliekant manevrą, kai reikia privažiuoti kuo arčiau bortelio, apatinis šoninio veidrodėlio kraštas gali tapti tikru gelbėtoju. Jis padeda įvertinti atstumą iki kelkraščio ir išvengti klasikinės nelaimės, kuri kainuoja nervus ir pinigus: subraižytų ratlankių ar pažeistų padangų šonų. Ir tai nėra reta problema – ji nutinka net patyrusiems vairuotojams, kai skubama, kai tamsu arba kai reikia „tilpti“ į ankštą vietą.
Dar įdomiau tai, kad daugelyje automobilių yra funkcija, kurią daugelis tiesiog ignoruoja arba net nežino, kad ji egzistuoja: automatinis šoninio veidrodėlio nuleidimas įjungus atbulinę pavarą. Įjungus „R“, veidrodėlis nusileidžia ir parodo ne tik šalia esančią erdvę, bet ir bortelį, ratą, kraštą. Tai leidžia manevruoti tiksliai, be spėliojimų. O kai atbulinė pavara išjungiama, veidrodėlis grįžta į ankstesnę padėtį – nieko rankiniu būdu daryti nereikia.
Tai viena tų funkcijų, kuri realiai suteikia tai, ko ieško kiekvienas vairuotojas mieste: ramybės ir 100 % kontrolės jausmą.
Automatiškai užsilenkiantys veidrodėliai – daugiau nei patogumas
Kita veidrodėlių galimybė, kuri daug kam atrodo kaip „nice to have“, bet iš tikrųjų kasdienybėje yra labai praktiška, – automatinis veidrodėlių užsilenkimas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik kaip komforto priedas, tačiau realybėje ši funkcija gali išgelbėti veidrodėlius nuo smūgių siaurose parkavimo vietose.
Miestuose stovėjimo vietos dažnai būna ankštos, šalia vaikšto pėstieji, praeina dviratininkai, kartais pravažiuoja kiti automobiliai per arti. Užlenkti veidrodėliai sumažina automobilio plotį, todėl sumažėja tikimybė, kad kas nors juos užkabins. O žala veidrodėliui – dažnai brangesnė, nei žmonės įsivaizduoja, nes tai ne tik plastmasės gabalas: ten gali būti šildymas, jutikliai, aklosios zonos indikatoriai, automatinis reguliavimas.
Dar vienas bonusas, kurį vairuotojai itin mėgsta, kai pradeda atkreipti dėmesį: užsilenkę veidrodėliai tampa vizualiu ženklu, kad automobilis užrakintas. Jokių bereikalingų patikrinimų – nereikia tampyti rankenos ar spaudyti pultelio „dėl visa ko“. Užtenka vieno žvilgsnio.
Veidrodėliai gali padėti ir lenkiant – bet čia daug kas daro klaidą
Kai kurie vairuotojai yra įpratę veidrodėlius naudoti kaip greitą „testą“, ar saugu lenkti. Pavyzdžiui, jeigu dešiniajame veidrodėlyje už nugaros važiuojantis automobilis atrodo mažas – vadinasi, jis toli. Tačiau tai nėra aiškus saugumo įrodymas. Veidrodėlių optika apgauna, o greitis ir atstumas gali būti įvertinti neteisingai, ypač greitkelyje.
Kita taisyklė, kuria kai kas remiasi: jeigu kairiajame veidrodėlyje pradeda matytis transporto priemonė, vadinasi, atstumas jau sumažėjęs tiek, kad bandymas lenkti gali tapti rizikingas. Tai gali būti papildomas signalas, bet šis metodas irgi nėra 100 % patikimas, nes viskas priklauso nuo to, kaip greitai artėja automobilis ir kaip jūs vertinate situaciją.
Svarbiausia – suprasti, kad veidrodėliai yra ne „vienas žvilgsnis“, o nuolatinė informacijos sistema. Kai jie naudojami sąmoningai, vairavimas tampa ramesnis, prognozuojamesnis ir saugesnis.
Šaltinis: https://moto.pl/MotoPL/7,88389,32547042,to-nie-tylko-do-cofania-lusterka-maja-ukryta-funkcje-ktora.html
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
