Europos Sąjunga rengia dar vieną svarbų pokytį, kuris šį kartą palies interneto infrastruktūrą. Briuselis siekia, kad valstybės narės palaipsniui atsisakytų senų varinių ryšio tinklų ir sparčiau pereitų prie šviesolaidžio bei kitų modernių technologijų. Nors šis sumanymas kol kas yra tik projektas, Europos Komisija siunčia aiškią kryptį: vario laikai telekomunikacijose artėja prie pabaigos.
Variniai kabeliai ilgą laiką buvo namų interneto pagrindas
Daugelį metų variniai telefono kabeliai buvo pagrindinis būdas, kuriuo internetas pasiekdavo namus. Iš pradžių jie buvo skirti skambučiams, tačiau vėliau operatoriai į juos integravo DSL technologijas – ADSL, VDSL – kurios leido tuo pačiu laidu perduoti ir duomenis.
Kai kuriose vietovėse toks ryšys užtikrindavo net gana solidų greitį, tačiau variniai tinklai turi svarbų trūkumą: kuo toliau nuo ryšio mazgo, tuo internetas lėtesnis ir mažiau stabilus. Be to, ryšį stipriai veikia trukdžiai, laidų nusidėvėjimas bei infrastruktūros kokybė pastatuose.
Briuselis rengia įstatymą, kuris paspartins perėjimą prie šviesolaidžio
Europos Komisija šiuo metu formuoja Skaitmeninių tinklų įstatymo projektą (Digital Networks Act), kuriame numatyta, kad ES šalys turės parengti ir įgyvendinti nacionalinius planus, kaip palaipsniui atsisakyti varinių tinklų.
Dokumentuose pabrėžiama, kad prioritetas bus teikiamas šviesolaidžiui ir moderniems mobiliojo ryšio tinklams, kurie turi užtikrinti didesnį pralaidumą, stabilumą ir ilgaamžiškumą. Europos Sąjungos tikslas – sukurti vienodesnį ryšio lygį visame bloke ir sumažinti atotrūkį tarp miestų bei regionų.
Kodėl šviesolaidis laikomas sprendimu „visam laikui“
Ekspertai pažymi, kad varinis kabelis yra itin jautrus atstumui ir tinklo būklei. Dėl to vartotojai realybėje dažnai susiduria su situacija, kai interneto sparta priklauso ne tiek nuo sutarties, kiek nuo to, kokios būklės laidai yra sienoje ir kiek toli yra ryšio centras.
Šviesolaidinis internetas veikia kitu principu – signalas perduodamas šviesos impulsais, todėl atstumas neturi tokio poveikio greičiui. Daugelyje Europos šalių 1 Gb/s sparta tampa standartu, o operatoriai vis dažniau siūlo dar greitesnius planus.
Tokio pralaidumo reikia sparčiai augančioms paslaugoms: 4K transliacijoms, debesų kompiuterijai, nuotoliniam darbui ir kelių įrenginių naudojimui vienu metu.
ES argumentas – dviejų infrastruktūrų išlaikymas kainuoja per daug
Europos Sąjunga į pokytį žvelgia ir per ekonominę prizmę. Senos varinės infrastruktūros palaikymas kartu su naujos šviesolaidinės infrastruktūros plėtra reiškia didesnes sąnaudas operatoriams ir valstybių rinkoms.
Briuselio vertinimu, dviejų lygiagrečių tinklų išlaikymas eikvoja resursus, kuriuos būtų galima skirti modernizavimui ir ryšio plėtrai. Todėl planuojamas varinių tinklų atsisakymas turi padėti operatoriams mažiau investuoti į senų linijų remontą ir daugiau – į pažangią infrastruktūrą.
Kada tai gali įvykti: minimi 2029 ir 2030–2035 metai
Pagal projektinius dokumentus šalys narės iki 2029 metų turėtų parengti perėjimo planus, o laikotarpis 2030–2035 m. minimas kaip tikėtinas laikas, kada varinių tinklų atsisakymas galėtų būti užbaigtas.
Didmiesčiuose, kur šviesolaidis jau yra plačiai išplėtotas, toks pokytis greičiausiai bus sklandus. Tačiau jautriausia vieta išlieka mažesni miesteliai ir atokūs regionai, kur senoji telefono linija kartais vis dar yra vienintelis ryšio kelias.
Vario „neišjungs per naktį“: planuojama apsauga vartotojams
Europos Komisija pabrėžia, kad perėjimas negali vykti taip, jog gyventojai liktų be ryšio. Dokumentuose numatyta, kad šalys turės užtikrinti paslaugų tęstinumą ir vartotojų apsaugą.
Tai reiškia, kad varinių tinklų uždarymas turės vykti tik tuomet, kai jau bus realiai prieinama alternatyva – šviesolaidis, belaidis ryšys arba spartus mobilusis internetas.
Tinklo neutralumas lieka galioti
Svarbu ir tai, kad ES tikina neketinanti keisti pagrindinių interneto principų. Skaitmeninių tinklų įstatymo projekte akcentuojama, jog bus išlaikomas tinklo neutralumas – operatoriai turės vienodai traktuoti interneto srautą ir nediskriminuoti paslaugų ar turinio.
Tuo pačiu Briuselis tikisi supaprastinti procedūras, sumažinti biurokratiją ir suteikti operatoriams didesnį stabilumą investicijoms.
Kryptis aiški: Europa ruošiasi „šviesolaidžio dešimtmečiui“
Kol kas tai dar nėra privalomas įstatymas, tačiau kryptis išlieka aiški. Jei projektą patvirtins Europos Parlamentas ir ES Taryba, 2030-ieji gali tapti simboliniu atsisveikinimu su variniais kabeliais. Ilgus metus internetą tempusi technologija užleis vietą šviesolaidžiui, palydoviniam ryšiui ir naujos kartos mobiliesiems tinklams.
Galutiniam vartotojui svarbiausias klausimas šiandien jau tampa ne „ar“, o kada šviesolaidis pasieks paskutinius namus, kuriuose dar likusi sena telefono linija.
Šaltinis: https://natemat.pl/639031,unia-europejska-szykuje-nowy-zakaz-tym-razem-wzieli-sie-za-internet-i-bardzo-dobrze
