💡 Svarbiausios įžvalgos
- Chemijos tinklaraštininkas Zachas Armstrongas teigia tiksliai atkūręs „Coca-Cola“ skonį, pasitelkęs masių spektrometriją, ir jo eksperimentai sulaukė didžiulio dėmesio internete.
- Jo projektas – mokslinis rekonstravimas, kurio metu buvo nustatyta gėrimo molekulinė sudėtis, pradedant nuo žinomų bazinių ingredientų ir sutelkiant dėmesį į „natūralius skonius“.
- Esminis atradimas buvo taninai, kurie suteikia gėrimui specifinį „rūgštų sausumą“ ir maskuoja cukraus kiekį; kokos lapų ekstraktas buvo pakeistas arbatmedžio aliejumi ir papildomomis taninų dozėmis.
- Aklieji testai patvirtino, kad jo „Lab-Cola“ yra neatpažįstama nuo originalo, o Armstrongas teigia, jog tai įrodo šiuolaikinių technologijų gebėjimą dekonstruoti net labiausiai saugomus prekės ženklus.
„Coca-Cola“ receptas dešimtmečius buvo saugomas po devyniais užraktais specialiame seife Atlantoje, tačiau šiuolaikinis mokslas įrodė, kad gamta neturi neįveikiamų paslapčių. Populiarus chemijos tinklaraštininkas Zachas Armstrongas teigia tiksliai atkūręs identišką gėrimo skonį, o jo laboratoriniai bandymai sukėlė tikrą audrą internete – vaizdo įrašas „LabCoatz“ kanale jau skaičiuoja penkis milijonus peržiūrų.
Armstrongas savo projektą vadina ne vagyste, o moksliniu rekonstravimu. Pasitelkęs masių spektrometriją – metodą, leidžiantį suskaidyti bet kokią medžiagą į molekules, – jis nustatė tikrąją „juodojo aukso“ sudėtį. Jo tikslas buvo paprastas: sukurti „tobulą kloną“, kuris aklųjų testų metu būtų neatpažįstamas nuo originalo.
Cheminė formulė: kas iš tiesų sudaro skonį?
Kelias į sėkmę prasidėjo nuo visiems žinomų bazinių ingredientų: cukraus, kofeino, fosforo rūgšties ir karamelės dažiklio. Tačiau didžiausias iššūkis laukė ties „natūraliais skoniais“, kuriuos kompanija saugo labiau už savo akcijas. Armstrongas mėnesius analizavo maisto chemijos leidinius ir eksperimentavo su dešimtimis eterinių aliejų – nuo kalendros iki įvairiausių citrusinių vaisių ekstraktų.
Esminis tinklaraštininko atradimas buvo taninai. Šie junginiai, paprastai siejami su arbata ar vynu, pasak chemiko, suteikia gėrimui tą specifinį „rūgštų sausumą“. Būtent taninai meistriškai maskuoja didžiulį cukraus kiekį ir neleidžia gėrimui tapti tiesiog lipniu sirupu. Mėgėjiški bandymai atkurti receptą dažniausiai žlunga būtent dėl šios pusiausvyros trūkumo.
Viena mistiškiausių originalaus recepto dalių – kokos lapų ekstraktas (iš kurio pašalintas kokainas). Savo versijoje, pavadintoje „Lab-Cola“, Armstrongas šį ingredientą pakeitė legaliomis alternatyvomis. Jis panaudojo arbatmedžio aliejų ir papildomas taninų dozes, kad išgautų tą patį pojūtį gomuryje.
Rezultatai kalba patys už save:
- Aklieji testai: Eksperimento dalyviai negalėjo atskirti naminės „Lab-Cola“ nuo originalo.
- Skonio profilis: Buvo patvirtinta, kad net specifinis poskonis ir burbuliukų tekstūra praktiškai nesiskiria.
Mokslas prieš korporaciją
Nors Zachas Armstrongas pabrėžia, kad šis projektas yra grynai mokslinio pobūdžio ir jis neketina konkuruoti su gėrimų milžine, interneto bendruomenė į tai sureagavo su humoru ir lengvu nerimu. Kai kurie vartotojai pusiau rimtai perspėjo chemiką, kad dabar jam „reikėtų būti atsargesniam pereinant gatvę“, užuominomis apie korporacijų galią saugoti savo paslaptis.
Kiti internautai, nors ir juokauja apie „vėl įtrauktą kokainą“, visgi pripažįsta, kad tokia skaidri „Lab-Cola“ versija jiems atrodo patrauklesnė ir „sąžiningesnė“ už originalą, kurio sudėtis vis dar apgaubta paslapties šydu.
Armstrongas savo ruožtu teigia, kad jo darbas įrodo vieną svarbų faktą: šiuolaikinės technologijos leidžia bet kam, turinčiam pakankamai žinių ir įrangos, dekonstruoti net labiausiai saugomus prekės ženklus.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
