Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, atsidūrė pavojingoje energetinėje aklavietėje. Kol šalies gatvėse spaudžia šaltis, o sinoptikai skelbia „pavojų gyvybei“ dėl plikledžio, šalies dujų saugyklų lygis pasiekė istoriškai žemą ribą. Klausimas, ar Frankfurto butai liks šilti iki pavasario, nebėra tik teorinis – šalis balansuoja ties kritine 20 proc. riba, už kurios prasideda priverstinis vartotojų atjungimas.
Istorinė sausra saugyklose: skaičiai, kurie gąsdina
Naujausi Federalinės tinklų agentūros duomenys piešia niūrų vaizdą. Sausio 18 d. Vokietijos dujų saugyklų užpildymo lygis siekė vos 42,31 proc. Palyginimui, praėjusiais metais tuo pačiu metu šis rodiklis siekė beveik 65 proc.
Situacija blogėja kasdien:
- Kasdienis nuosmukis: Tik per vieną parą (sausio 17–18 d.) saugyklos patuštėjo 0,45 proc., o tai prilygsta milžiniškam 1,12 teravatvalandės kiekiui.
- Šalčio kaina: Jei temperatūra krenta, vartojimas šoka į viršų – šalčiausiomis praėjusios savaitės dienomis Vokietija per parą sudegindavo net po tris teravatvalandes dujų atsargų.
- Pradinė klaida: Skirtingai nei pernai, kai šildymo sezonas prasidėjo saugykloms esant užpildytoms virš 90 proc., šiemet startuota vos su 75 proc. atsargomis.
Kas nutiks pasiekus 20 procentų?
Dujų saugyklų operatorių asociacija (INES) perspėja: pasiekus 20 proc. užpildymo lygį, šalyje bus skelbiama kritinė padėtis. Tai reikštų drastiškus sprendimus, kurie paveiktų ne tik verslą, bet ir kasdienį piliečių gyvenimą.
Pirmiausia nuo tinklo būtų atjungti vadinamieji „neprioritetiniai vartotojai“. Tai apimtų viešuosius baseinus, sporto sales ir dalį pramonės įmonių. Didžiausia baimė – grandininė reakcija ekonomikoje: sustojus gamykloms, Vokietijos pramonės gigantai patirtų nuostolius, kurie prilygtų uragano padarytai žalai.
Importas – tik „pleistras“ ant gilios žaizdos
Nors Vokietija kasdien importuoja apie 3,3 teravatvalandės dujų (daugiausia iš Norvegijos), šių kiekių vos pakanka kasdieniam poreikiui padengti. Didelė dalis šio srauto – apie 0,8 teravatvalandės – iškart eksportuojama kaimyninėms šalims, vykdant solidariuosius įsipareigojimus.
SGD (suskystintų gamtinių dujų) terminalai, į kuriuos dėjo viltis Berlynas, šiuo metu užtikrina tik apie 15 proc. viso importo. Tai reiškia, kad šalis išlieka itin priklausoma nuo vamzdynais tiekiamų dujų ir orų prognozių.
Biržose – kainų šuolis: auksas ir dujos tampa prabanga
Finansų rinkos į šį trūkumą reaguoja žaibiškai. Didmeninės dujų kainos jau kyla, o tai neišvengiamai atsispindės vartotojų sąskaitose. Paradoksalu, tačiau ne tik energetika išgyvena sukrėtimus – Frankfurto biržoje aukso kaina peržengė istorinę 4000 eurų ribą, o tai rodo visuotinį investuotojų nerimą ir bėgimą į „saugius uostus“.
Išvada: Visas viltis deda į švelnų pavasarį
Šiuo metu vienintelis Vokietijos sąjungininkas yra orai. Tik jei likusi žiemos dalis bus švelni, pavyks išvengti juodojo scenarijaus – masinio atjungimo nuo tinklo. Tačiau meteorologų prognozės nedžiugina: Heseno regionas jau dabar „dažosi raudonai“ dėl ekstremalaus šalčio ir apledėjimo.
Vokietijos vyriausybė planuoja milijardinę paramą naujoms jėgainėms, kad ateityje būtų išvengta tokių „tamsiųjų valandų“ (vok. Dunkelflaute), tačiau šios žiemos problemų pinigų lietus neišspręs – šiluma butuose dabar priklauso tik nuo saugyklų vožtuvų ir gamtos malonės.
Šaltinis: https://www.fnp.de/frankfurt/mangellage-wird-wahrscheinlicher-die-gasspeicher-leeren-sich-rasant-94132080.html
