💡 Svarbiausios įžvalgos
- Asmeniniai duomenys, net ir banko kortelių, juodojoje rinkoje vertinami šokiruojančiai mažai – dažnai pigiau nei pietūs, o lietuvių duomenys kainuoja apie 16,82 USD.
- Kibernetiniai nusikaltėliai veikia profesionaliai, sukūrę verslo ekosistemą, kurioje be pigių kortelių duomenų ypač vertinami banko prisijungimai, kriptovaliutų sąskaitos, išsamūs asmens duomenų paketai („fullz“) bei socialinių tinklų paskyros, skirtos reputacijos žalojimui ir sukčiavimui.
- Norint apsaugoti savo duomenis, rekomenduojama naudoti dviejų veiksnių autentifikavimą, skirtingus slaptažodžius, vengti bankinių operacijų per viešą „Wi-Fi“ ir įsijungti pranešimus apie banko operacijas.
Daugelis mūsų mano, kad asmeniniai duomenys yra neįkainojami, tačiau kibernetinio pasaulio šešėliuose viskas turi savo kainą. Ir ji – šokiruojančiai maža. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad jūsų banko kortelės duomenys juodojoje rinkoje gali kainuoti mažiau nei pietūs kavinėje, o lietuvių duomenys vertinami šiek tiek brangiau nei kaimynų.
Skaitmeniniame amžiuje duomenys tapo naująja valiuta. Nuo prisijungimų prie socialinių tinklų iki banko sąskaitų numerių – viskas, kas patenka į internetą, gali tapti preke. Nors mes saugome savo pinigines, dažnai pamirštame, kad virtuali informacija yra tokia pat pažeidžiama.
Tarptautinės kibernetinio saugumo bendrovės „NordVPN“ ir „DeepStrike“ atlikti tyrimai atskleidžia cinišką tiesą: nusikaltėliai sukūrė puikiai veikiančią verslo ekosistemą, kurioje jūsų tapatybė yra tik dar viena prekė lentynoje.
Kiek verta lietuvio banko kortelė?
Pasaulinėje juodojoje rinkoje vidutinė mokėjimo kortelės kaina dažnai nesiekia nė 10 JAV dolerių. Labiausiai medžiojamos „Visa“, „Mastercard“ ir „American Express“ kortelės. Tačiau Baltijos šalių gyventojų duomenys nusikaltėliams atrodo vertingesni.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų mokėjimo kortelių duomenys juodojoje rinkoje vidutiniškai kainuoja apie 16,82 JAV dolerio (apie 15-16 Eur).
Palyginimui kaimyninėse šalyse:
- Latvija: ~16,99 USD.
- Estija: ~15,59 USD.
Lietuva ir Latvija priskiriamos vidutinės rizikos šalims (rizikos indeksas 0,5). Įdomu tai, kad juodoji rinka veikia stebėtinai profesionaliai – čia egzistuoja „pinigų grąžinimo garantijos“, reitingų sistemos ir net klientų aptarnavimo centrai, padedantys nusikaltėliams naudotis vogtais duomenimis.
Ne tik kortelės: už ką mokama tūkstančius?
Nors kortelių duomenys yra pigūs (nes kortelę lengva užblokuoti), kita informacija kainuoja kur kas brangiau. JAV bendrovės „DeepStrike“ 2025 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, kainoraštis atrodo taip:
- Pavogti kredito kortelės duomenys: iki 50 USD.
- Banko sąskaitos prisijungimai: nuo kelių šimtų iki daugiau nei 1000 USD.
- Kriptovaliutų sąskaitos: virš 1000 USD.
„Šiandien nusikaltėliai veikia taip pat profesionaliai, kaip ir bet kuri legali įmonė – jie analizuoja rinką, vertina riziką ir siekia maksimalaus pelno. Šalyse, kuriose galioja griežtesni duomenų apsaugos įstatymai, duomenų vertė gali būti didesnė“, – aiškina Robertas Birzgalis, „Citadele“ banko IT saugumo vadovas.
„Fullz“ ir socialiniai tinklai: pavojus jūsų reputacijai
Sukčiai neapsiriboja vien pinigais. Vis didesnę paklausą įgyja vadinamieji „fullz“ paketai. Tai išsamūs asmens duomenų rinkiniai, kuriuose yra viskas: vardas, pavardė, adresas, gimimo data, asmens kodo ar dokumentų kopijos.
Turėdami tokį rinkinį, nusikaltėliai gali jūsų vardu imti paskolas, atidaryti sąskaitas ar vykdyti sudėtingas aferas. Nors toks rinkinys kainuoja kelias dešimtis dolerių, aukai savo reputacijos ir kredito istorijos atkūrimas gali užtrukti mėnesius ar net metus.
Nustebsite, bet jūsų „Facebook“ ar „Gmail“ paskyra gali kainuoti brangiau nei banko kortelė – nuo 40 iki 60 dolerių.
Kodėl? Nes per socialinius tinklus galima pasiekti jūsų draugus. Pasinaudojus jūsų tapatybe ir artimųjų pasitikėjimu, iš jų išviliojamos kur kas didesnės sumos nei yra jūsų sąskaitoje.
Kaip apsisaugoti? Eksperto patarimai
Dauguma vagysčių prasideda nekaltai: nuo paspaudimo ant nuorodos „siuntų tarnybos“ žinutėje ar netikro laiško iš „banko“. Kad jūsų duomenys nepatektų į juodąją rinką, R. Birzgalis rekomenduoja laikytis šių taisyklių:
- Dviejų veiksnių autentifikavimas (2FA): Tai būtina visur – nuo el. pašto iki banko ir socialinių tinklų.
- Skirtingi slaptažodžiai: Nenaudokite to paties slaptažodžio visur. Nutekėjus vienam, prarasite viską.
- Jokių viešų Wi-Fi: Nesijunkite prie banko per kavinės ar oro uosto bevielį ryšį be VPN apsaugos.
- Pranešimai: Banko programėlėje įsijunkite pranešimus apie kiekvieną, net ir mažiausią, operaciją.
Išvada: Jūsų duomenys turi konkrečią kainą, ir pirkėjų jiems netrūksta. Geriausia gynyba – budrumas ir suvokimas, kad skaitmeninėje erdvėje saugumas priklauso tik nuo jūsų pačių veiksmų.
Šaltinis: https://jauns.lv/raksts/zinas/692959-cik-verti-ir-klientu-maksajumu-karsu-dati-melnaja-tirgu-skaidro-banka
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
