Šiandieninė situacija atrodo ideali: turime neribotą srautinio perdavimo paslaugų pasirinkimą ir kiekvieną dieną galime laisvai spręsti, ką norime žiūrėti. Daugelis populiariausių filmų į mūsų namų ekranus atkeliauja beveik tuo pačiu metu, kaip ir į kino teatrus. Tačiau atidesni žiūrovai negalėjo nepastebėti nerimą keliančios tendencijos – pastaraisiais metais filmų ir serialų kokybė, o ypač jų scenarijai, pasikeitė. Jie tarsi sąmoningai supaprastinti, padaryti „kvailesniais“. Ir dėl to kalti ne scenaristų gebėjimai, o prietaisas, kurį laikote rankoje – mūsų išmanieji telefonai bei tai, kaip mes jais naudojamės žiūrėjimo metu.
Auksinė kino taisyklė, kurią mes sulaužėme
Kaip aistringas gero kino ir kokybiškų serialų gerbėjas, visada žavėjausi šiuo menu. Tai didžiulis daugybės žmonių darbas, kuriame susijungia aistra ir patirtis, siekiant sukurti šedevrą. Todėl mano žiūrėjimo ritualas yra šventas: patogiai įsitaisau ant sofos, išjungiu šviesas, užsidedu kokybiškas ausines ir visą dėmesį sutelkiu į ekraną. Besidomėdamas kino kūrimo užkulisiais, žinau vieną esminių taisyklių, kuria remiasi geras kinas: „Rodyk, o ne pasakok“ (angl. Show, Don’t Tell).
Šio principo esmė paprasta – veiksmas ir emocija turi būti perteikiami vaizdu, aktorių vaidyba, o ne paaiškinami žodžiais. Jei viskas pasakoma tekstu, tai jau nebe kinas, o radijo spektaklis. Deja, atrodo, kad šis fundamentalus principas šiandien sistemingai ignoruojamas, ir tai daroma neatsitiktinai.
Holivudo žvaigždžių verdiktas: turinys foniniam triukšmui
Šią problemą neseniai viešai aptarė ir patys Holivudo sunkiasvoriai. Joe Rogano tinklalaidėje aktoriai Benas Affleckas ir Mattas Damonas diskutavo apie tai, kaip srautinio perdavimo paslaugos keičia filmų gamybą. M. Damonas pastebėjo, kad žiūrėdami filmus namuose žmonės negali arba nenori sutelkti viso dėmesio, nes namų aplinka yra pilna dirgiklių. Tai tiesiogiai veikia kūrybinį procesą. Anksčiau veiksmo filmai turėjo aiškią trijų dalių struktūrą, kur didžiausia kulminacija buvo paliekama pabaigai. Šiandien viskas apversta aukštyn kojomis – žiūrovą būtina „užkabinti“ per pirmąsias penkias minutes, antraip jis tiesiog perjungs kanalą arba pasiims telefoną.
Tačiau liūdniausia situacija yra su dialogais. M. Damonas atskleidė šokiruojančią tiesą apie šiuolaikinius scenarijus: kūrėjai jaučia spaudimą kartoti tą pačią informaciją dialoguose tris ar keturis kartus. Priežastis banali – žmonės žiūri filmus „prilipę“ prie savo telefonų. Scenarijai adaptuojami taip, kad net ir dėmesio nesutelkęs, išmaniojo telefono ekraną naršantis „zombis“ galėtų nepasimesti siužete. Kino kritikas Davidas Haindas pastebi, kad net ir naujausi „Netflix“ projektai, tokie kaip filmas „The Rip“, kenčia nuo šio „atskiesto“ rašymo stiliaus. Tai filmai kartai, kuri kiną laiko tik foniniu triukšmu.
„Antrasis ekranas“ ir prarastas menas
Jei filmo metu tuo pačiu metu apsiperkate internetu ar susirašinėjate „WhatsApp“, natūralu, kad negalite įvertinti vizualinės kūrinio pusės. Būtent todėl aktoriai priversti garso takelyje žodžiu paaiškinti tai, kas vyksta ekrane, kad neatidus žiūrovas svarbiausiu momentu tiesiog pakeltų akis. Tačiau tai keičia patį kino kūrimo būdą. Srautinio perdavimo platformos, konkuruodamos dėl mūsų dėmesio su socialiniais tinklais, prisitaiko prie šių ydingų įpročių. Mobiliosios programėlės mus paverčia priklausomais nuo dopamino antplūdžių ir baimės kažką praleisti (FOMO), todėl net ir žiūrėdami filmą jaučiame impulsą tikrinti telefoną.
Pats pagaunu save, kad kartais noriu griebti telefoną pasitikrinti aktoriaus vardą ar kitą smulkmeną. Tačiau stengiuosi kovoti su šiuo refleksu: išjungiu garsą, padedu įrenginį toliau nuo akių. Tie, kurie užsiima vadinamuoju „antruoju ekranizavimu“ (angl. second-screening), praranda esmę. Jie praleidžia akimirkas, kai veikėjų veiksmai yra grynai vizualūs – kai niekas nesprogsta ir niekas nekalba, o tiesiog apsikeičiama prasmingais žvilgsniais. Būtent už tokias akimirkas aktoriai pelno „Oskarus“.
Ateities perspektyva
Platformoms svarbu ne filmo meninė išliekamoji vertė, o greitas vartojimas ir prenumeratorių išlaikymas. Turinys turi būti lengvai virškinamas ir suprantamas net tiems, kurie klausosi tik puse ausies. Tai liūdna realybė, tačiau kiekvienas iš mūsų gali pasirinkti. Aš renkuosi nebūti tuo pusiau klausančiu žiūrovu. Man ėjimas į kiną – ar kokybiškas seansas namuose be telefono – ir toliau išliks šventu ritualu, kurio nevalia teršti išsiblaškymu.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/tv-streaming-sound/unsere-handys-sind-schuld-filme-und-serien-werden-immer-duemmer_f7044d03-c362-481d-9329-fe405b300cdd.html
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
