Prieš perkant naudotą automobilį, labai svarbu patikrinti variklį dėl galimų defektų. Kai kurie populiarūs varikliai yra pagarsėję problemomis, kurios dažnai baigiasi ne tik nervais, bet ir itin brangiu remontu.
Dažniausiai minimos bėdos – padidėjusios alyvos sąnaudos, taip pat paskirstymo diržo arba paskirstymo grandinės gedimai, kurie kartais gali sugadinti visą variklį.
NAF įspėjimas: 10 variklių, kurių reikėtų vengti perkant naudotą
Kiekvienas, planuojantis pirkti naudotą automobilį, turėtų ypač kritiškai įvertinti variklį. Norvegijos automobilių organizacija NAF įspėja apie dešimt variklių, kurie žinomi dėl rimtų techninių problemų ir didelių remonto išlaidų.
„Nepirkite naudoto automobilio su šiais varikliais“, – sako NAF žurnalistas Benny Christensenas. Kartu su žurnalu „Norska Motor“ jis sudarė variklių sąrašą, į kurį ypač turėtų atkreipti dėmesį pirmą kartą automobilį perkantys žmonės.
Stebina tai, kad daugelis šių variklių pristatymo metu buvo giriami už našumą ir mažas degalų sąnaudas. Kai kurie net buvo laimėję „Metų automobilio“ titulą.
Tačiau konstrukcinės problemos išryškėdavo tik po kelerių metų – neretai jau pasibaigus gamyklinei garantijai.
Vienas blogiausių – „Stellantis PureTech 1.2“
Pasak Christenseno, vienas problemiškiausių variklių yra „Stellantis PureTech 1.2“. Šis trijų cilindrų variklis montuojamas įvairiuose „Peugeot“, „Opel“ ir „Citroen“ modeliuose ir ilgą laiką buvo vertinamas dėl mažų degalų sąnaudų bei gana geros galios.
Didelė problema ta, kad variklyje naudojamas alyvoje dirbantis dantytas diržas – tokią konstrukciją savo „EcoBoost“ varikliuose naudojo ir „Ford“.
Praktiškai toks sprendimas pasirodė esantis jautrus: diržas dėvisi per anksti ir gali rimtai pažeisti variklį.
„Klausimas ne tas, ar jis sulūš, o kada“, – sako Christensenas.
„Ford EcoBoost“: brangus remontas ir didelė rizika
Į įspėjamąjį sąrašą taip pat patenka „Ford EcoBoost“ varikliai. Ypač minimas 1.0 EcoBoost, kuris, anot ekspertų, turi padidintą paskirstymo diržo problemų riziką.
„Remontas yra sudėtingas, daug laiko reikalaujantis ir brangus“, – teigiama pranešime.
„Volkswagen 1.4 TSI Twincharger“: galia gera, bet bėdos rimtos
Kitas liūdnai pagarsėjęs variklis – „Volkswagen“ 1.4 TSI „Twincharger“, pristatytas 2005 m. Jis sujungia turbokompresorių ir mechaninį kompresorių ir išvysto apie 170 AG.
Pasak Švedijos automobilių žurnalo „Vi Bilegare“, variklis gali turėti problemų su:
- deformuotais stūmoklio žiedais,
- didelėmis alyvos sąnaudomis,
- paskirstymo grandinės gedimais.
Alyvos „valgymas“ – dažna problema ir kituose varikliuose
Tarp nepageidaujamų pirkinių minima ir BMW/PSA 1.6 „Prince“ variklių šeima, montuojama, pavyzdžiui, į kai kuriuos „Mini“ ir „Peugeot“ modelius. Čia taip pat dažnos padidėjusios alyvos sąnaudos.
Tas pats pasakytina ir apie „Audi 2.0 TFSI“, dėl kurio Christensenas taip pat įspėja.
BMW dyzelis N47: silpnoji vieta – paskirstymo grandinė
BMW keturių cilindrų dyzeliniame variklyje N47 viena silpniausių vietų yra paskirstymo grandinė. Jei ji pradeda kelti problemų, remontas gali būti ypač brangus – kai kuriais atvejais prireikia ne tik remonto, bet net viso variklio keitimo.
„Volkswagen 1.2 TSI“: grandinės bėdos
„Volkswagen“ gauna dar vieną įspėjimą dėl 1.2 TSI variklio, kuris 2006–2012 m. buvo montuojamas įvairiuose modeliuose, tarp jų ir „Polo“.
Čia taip pat daug problemų kelia paskirstymo grandinė.
Be to, Christensenas mini ir:
- „Volkswagen“ bei „Audi“ 2.0 TDI variklius,
- tų pačių gamintojų 1,8 litro benzininius variklius dėl didelių alyvos sąnaudų.
„Rover“, „MG“ ir „Land Rover“ 1,8: perkaitimo rizika
Galiausiai ekspertas įspėja ir apie 1,8 litro benzininius variklius, naudotus „Rover 75“, „MGF“ bei „Land Rover Freelander“ modeliuose. Pasak jo, šie varikliai yra žinomi dėl rimtų perkaitimo problemų, kurios gali sukelti didelius gedimus.
