Kol gyventojai skuba slėptis šiltuose namuose, gamtoje vyksta tyli, bet žiauri kova dėl išlikimo. Ornitologai skambina pavojaus varpais: staiga užklupęs arktinis šaltis tapo netikėtu smūgiu sparnuočiams, o daugelis jų be žmogaus pagalbos artimiausios nakties gali tiesiog neišgyventi. Specialistų žinutė trumpa ir aiški: dabar kiekvienas trupinys yra gyvybės vertės.
Staigiai atšalę orai ir termometrų stulpeliai, krentantys žemiau -20 ar net -30 laipsnių ribos, tapo rimtu išbandymu ne tik infrastruktūrai, bet ir laukinei gamtai. Ornitologų teigimu, dabartinė situacija yra kritinė, nes paukščiai tiesiog nespėjo fiziologiškai adaptuotis prie tokio staigaus temperatūros šuolio.
Latvijos ornitologų draugijos atstovė Agnese Gailė pabrėžia, kad paukščiai, lygiai taip pat kaip ir žmonės, gali būti užklupti nepasiruošę. Pasak ekspertės, sparnuočiai šiuo metu desperatiškai ieško bet kokio maisto šaltinio ir užuovėjos, todėl vis dažniau pastebimi besibūriuojantys arčiau gyvenamųjų namų. Deja, natūralių resursų gamtoje tokiu oru rasti beveik neįmanoma, o energijos sąnaudos kūnui šildyti išauga drastiškai.
„Kai kurie paukščių būriai gali tiesiog mirtinai sušalti – tai reali grėsmė. Todėl primygtinai rekomenduojame juos lesinti. Dabar nebesvarbu, ar pradėjote tai daryti anksčiau, ar tik dabar – bet kokia pagalba yra kritiškai svarbi“, – teigia A. Gailė. Jos žodžiais, šiomis dienomis lesykla balkone ar sode tampa ne pramoga, o realia pagalbos stotele, galinčia išgelbėti dešimtis gyvybių.
Situaciją dar labiau komplikuoja ilgalaikės ekologinės pasekmės. Ornitologai atkreipia dėmesį į liūdną statistiką, kurią nulėmė praėję metai. Praėjusi vasara Baltijos regione buvo gana vėsi ir lietinga, todėl gamtoje buvo gerokai mažiau vabzdžių. Tai tiesiogiai paveikė paukščių populiaciją – tėvai išmaitino mažiau jauniklių, o tie, kurie užaugo, žiemą pasitiko silpnesni.
„Viskas, ką matome šiandien, yra ilgesnio laikotarpio rezultatas. Mažiau užaugusių jauniklių reiškia, kad bendra populiacija jau yra sumažėjusi, o šis speigas gali suduoti dar vieną skaudų smūgi“, – aiškina specialistė.
Gamtininkai primena: jei nusprendėte padėti paukščiams, naudokite kaloringą lesalą – saulėgrąžas, nesūdytus lašinius, riešutus ar specialius mišinius. Vandens paukščiams jokiu būdu negalima duoti juodos duonos ar sūdytų gaminių. Artimiausios paros bus lemiamos, tad jūsų pilna lesykla gali tapti vieninteliu šansu paukščiams sulaukti atšilimo.
Šaltinis: https://www.lsm.lv/raksts/dzive-stils/vide-un-dzivnieki/31.01.2026-peksnais-sals-putniem-ir-nopietns-parbaudijums-ornitologi-iesaka-putnus-piebarot.a632532/
