Tiems, kurie vis dar vertina grynuosius pinigus kaip finansinės laisvės ir anonimiškumo garantą, atskrieja nerimą keliančios žinios iš Europos Sąjungos sostinės. Briuselis nusprendė dar labiau suveržti kovos su šešėline ekonomika kilpą. Jau netrukus įsigalios nauja tvarka, kuri iš esmės pakeis didesnių pirkinių grynaisiais pinigais taisykles visoje Bendrijoje. Jei planavote pirkti automobilį, brangią buitinę techniką ar juvelyrinius dirbinius, turėkite omenyje: be asmens dokumento sandoris tiesiog neįvyks.
Iki šiol daugelyje Europos valstybių galiojo gana liberalus požiūris į atsiskaitymus grynaisiais, o tokios šalys kaip Vokietija garsėjo savo meile gryniesiems pinigams ir didelėmis atsiskaitymo laisvėmis. Tačiau ši era nenumaldomai artėja prie pabaigos. Europos Sąjungos sprendimų priėmėjai patvirtino naują kovos su pinigų plovimu reglamentą (ES) 2024/1624, kuris nustato griežtą ribą, nuo kurios jūsų pirkinių istorija nustos būti privati.
Kritinė riba – 3000 eurų
Esminis pokytis įvyks 2027 m. liepos 10 d. Nuo šios datos įsigalioja prievolė identifikuoti klientą atliekant bet kokį komercinį sandorį grynaisiais pinigais, jei suma siekia arba viršija 3000 eurų. Tai reiškia, kad prekybininkai, paslaugų teikėjai ir kiti rinkos dalyviai taps savotiškais finansų prižiūrėtojais. Pirkėjas privalės pateikti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą, o pardavėjas – ne tik patikrinti dokumentą, bet ir užfiksuoti pirkėjo duomenis.
Ši taisyklė galios be išimčių visiems įsipareigojusiems asmenims – nuo automobilių salonų ir nekilnojamojo turto agentūrų iki prabangių laikrodžių parduotuvių ar meno galerijų. Iki šiol galiojusi praktika, kai tam tikrose šalyse buvo galima išleisti solidžias sumas išvengiant biurokratijos, taps istorija. Briuselio tikslas aiškus – eliminuoti bet kokias galimybes legalizuoti neteisėtai įgytas lėšas per brangius pirkinius.
Jūsų duomenys bus saugomi penkerius metus
Naujoji tvarka palies ne tik patį pirkimo momentą, bet ir duomenų privatumą. Reglamentas numato griežtas taisykles dėl informacijos kaupimo. Prekybininkai privalės saugoti surinktus pirkėjų asmens duomenis mažiausiai penkerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo verslo santykių pabaigos arba nuo konkretaus sandorio momento.
Tai reiškia, kad pirkdami brangesnę prekę grynaisiais, jūs paliksite skaitmeninį pėdsaką, kuris tam tikrose duomenų bazėse bus saugomas pusę dešimtmečio. Išimtiniais atvejais, esant kompetentingų institucijų nurodymui, šis saugojimo terminas gali būti netgi pratęstas, nors reglamentas ir numato tam tikrus apribojimus, siekiant išvengti piktnaudžiavimo.
Pokyčiai neišvengiami
Ekspertai pabrėžia, kad piliečiai turėtų pradėti pratintis prie minties, jog didesnės vertės grynųjų pinigų operacijos taps sudėtingesnės ir užtruks ilgiau. Prekybos vietose atsiras papildomų biurokratinių procedūrų: dokumentų tikrinimas, kopijavimas ar duomenų suvedimas į sistemas taps kasdienybe.
Nors šie pokyčiai labiausiai palies šalis, kuriose grynųjų pinigų kultūra vis dar labai stipri, pavyzdžiui, Vokietiją ar Austriją, naujoji tvarka bus privaloma visoms ES narėms, įskaitant ir Lietuvą. Nors Lietuvoje jau kurį laiką galioja vietiniai grynųjų pinigų operacijų ribojimai, naujasis ES reglamentas suvienodins taisykles visame žemyne, užtikrindamas, kad finansinis skaidrumas (arba, kritikų teigimu, finansinis sekimas) taptų visuotine norma. Keliaujantiems ir planuojantiems didesnius pirkinius užsienyje tai taps svarbiu signalu – piniginėje turint daugiau nei 3000 eurų, pasas taps tokiu pat būtinu atributu kaip ir patys pinigai.
