Degalinėje šis klausimas kyla dažniau, nei daugelis pripažįsta. Vieni automatiškai renkasi pigesnį 95, kiti, ypač prieš ilgesnę kelionę, įsipila 98 ar net 100 oktaninio skaičiaus benziną, tikėdamiesi „geresnės traukos“, mažesnių sąnaudų ar net mitinio variklio „išvalymo“. Brangesni degalai daliai vairuotojų atrodo kaip pinigų švaistymas, kiti juos perka kaip investiciją į automobilio sveikatą.
Tačiau ką iš tiesų reiškia tie skaičiai ant kolonėlės, ir ar įprastam automobiliui iš tikrųjų yra prasmės mokėti daugiau?
Ką iš tikrųjų reiškia oktaninis skaičius – tai ne „kokybės reitingas“
Pirmas mitas, kuris dažniausiai klaidina, yra paprastas: žmonės mano, kad aukštesnis oktaninis skaičius reiškia „geresnius“ degalus, kurie automatiškai leis varikliui dirbti švariau, tyliau ir ekonomiškiau. Iš tiesų oktaninis skaičius pirmiausia nusako vieną dalyką – atsparumą detonacijai.
Detonacija (liaudiškai – „kalimas“, „kaltukas“) yra nekontroliuojamas degalų mišinio užsidegimas cilindruose. Tai nėra tik garsas – ilgainiui tai gali tapti mechaniniu streso šaltiniu, kuris žaloja variklį. Aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinas geriau atsispiria tokiam reiškiniui, todėl jis ypač reikalingas varikliams, kurie dirba su didesniu suspaudimu, aukštesne temperatūra ir didesnėmis apkrovomis.
Būtent todėl sportiniai ar didelio našumo automobiliai dažnai turi aiškų reikalavimą: 98 ar 100 oktaninio skaičiaus benzinas jiems nėra pasirinkimas – tai būtinybė.
Kodėl daugumai automobilių visiškai pakanka 95 oktaninio skaičiaus
Didžioji dalis standartinių automobilių Europoje sukonstruoti taip, kad optimaliai veiktų su 95 oktaninio skaičiaus benzinu. Jų variklio valdymo sistemos, suspaudimo laipsnis ir degimo parametrai pritaikyti būtent šiam kurui. Todėl paprastame automobilyje 98 ar 100 benzinas dažniausiai nesuteiks tokio efekto, kokio tikimasi.
Galia realiai nepadidėja arba skirtumas būna toks minimalus, kad kasdienėje eksploatacijoje jis nepastebimas. Degalų sąnaudos taip pat dažniausiai nesumažėja tiek, kad kompensuotų didesnę litro kainą. Kitaip tariant, jei automobilis nereikalauja 98, perėjimas prie brangesnio kuro beveik visada yra daugiau emocinis sprendimas nei racionalus skaičiavimas.
Ar 98/100 bent jau „valo variklį“? Populiarus mitas turi silpną pagrindą
Vienas labiausiai paplitusių argumentų – „aukštesnės klasės benzinas valo purkštukus ir variklį“. Skamba patraukliai, bet moksliškai tai nėra taip tvirta, kaip norėtųsi.
Taip, kai kurie premium degalai iš tiesų turi daugiau priedų, kurie gali padėti palaikyti degalų sistemą švaresnę, ypač jei automobilis dažniausiai važinėja mieste, trumpais atstumais, kai variklis dažnai nespėja pilnai įšilti. Tokiu režimu nuosėdos linkusios kauptis greičiau.
Tačiau svarbiausia detalė ta, kad šiuolaikiniai varikliai turi pažangias įpurškimo sistemas, kurios jau yra suprojektuotos taip, kad mažintų nuosėdų susidarymą. O degaluose esantys priedai paprastai nėra tokie agresyvūs, kad pašalintų jau susikaupusias nuosėdas ir „atgaivintų“ seną variklį tarsi stebuklinga terapija.
Todėl realybė paprasta: kartais įsipilti 98 ar 100 nėra bloga idėja, bet tikėtis, kad tai „išvalys variklį“, yra daugiau marketingo įtakos rezultatas nei faktas.
Kada brangesnis benzinas gali turėti prasmę net ir paprastam automobiliui
Nors stebuklų nebus, kai kurie ekspertai pripažįsta: protingai ir saikingai naudojant aukštesnio oktaninio skaičiaus benziną, galima gauti nedidelį prevencinį efektą. Tai labiausiai aktualu automobiliams, kurie važinėja trumpais maršrutais mieste arba ilgą laiką eksploatuojami be rimtesnės priežiūros.
Praktiškai tai reiškia, kad kartą per kelis bakus įsipilti 98 ar 100 gali būti kaip „profilaktinis“ sprendimas – ne dėl galios, o dėl šiek tiek geresnės degimo kokybės ir priedų. Tačiau tai yra smulkus niuansas, o ne esminė eksploatacijos taisyklė.
O kaip su dyzeliniais varikliais – ten situacija kitokia
Su dyzeliniais automobiliais tema turi kitą kampą. Servisuose neretai rekomenduojama retkarčiais naudoti aukštesnės klasės dyzeliną, nes tokie degalai dažnai turi efektyvesnius valymo priedus, kurie gali prisidėti prie purkštukų ir sistemos švaros. Dyzeliniuose varikliuose ypač svarbus tikslus įpurškimas, o bet kokie užsikimšimai ar nuosėdos greičiau pajuntami per darbą, vibraciją ar dūmingumą.
Visgi ir čia galioja ta pati taisyklė: tai nėra stebuklingas remontas, o tik profilaktika.
Pagrindinė taisyklė, kurios negalima ignoruoti: gamintojas visada teisus
Svarbiausias dalykas, kurį vairuotojai turėtų įsiminti: jei automobilio gamintojas nurodo, kad reikalingas 98 oktaninio skaičiaus benzinas, jokios diskusijos nebeturi prasmės. Tokiu atveju tai nėra „rekomendacija“, o konstrukcinis reikalavimas.
Naudojant per žemo oktaninio skaičiaus benziną tokio tipo varikliuose gali prasidėti detonacija. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti kaip menkas triukšmas ar silpnesnė trauka, bet ilgainiui tai tampa realia rizika varikliui – nuo padidėjusio dėvėjimosi iki rimtų pažeidimų.
Jeigu avariniu atveju tenka pilti 95, svarbiausia – nevarginti variklio: vengti staigių greitėjimų, didelių apkrovų, važiuoti ramiai, kol vėl galėsite įsipilti tinkamų degalų.
Ar verta permokėti? Atsakymas – priklauso nuo variklio, o ne nuo įpročio
Jei automobilis sukurtas 95 benzinui, brangesnis 98 ar 100 dažniausiai yra daugiau psichologinis komfortas nei reali nauda. Jis nepakenks, tačiau daugeliu atvejų ir neatneš apčiuopiamo rezultato, kuris pateisintų kainos skirtumą.
Tačiau jei varikliui aukštesnis oktaninis būtinas – čia klausimo nebėra. Tada brangesnis benzinas yra ne prabanga, o teisingas pasirinkimas, kuris apsaugo variklį ir leidžia jam dirbti taip, kaip suprojektuota.
Trumpai tariant: oktaninis skaičius nėra „geriau ar blogiau“. Tai tiesiog tinkamumas konkrečiam varikliui. Ir būtent ši detalė degalinėje yra svarbiausia.
