Tarptautinėse naftos rinkose penktadienį vyravo įtemptas stabilumas: kainos išliko arti 71 JAV dolerio už barelį ribos, nors investuotojų dėmesys buvo sutelktas į Artimuosius Rytus, kur auganti įtampa vėl kelia klausimą dėl vieno svarbiausių pasaulio energijos tiekimo taškų saugumo. Prekiautojai bando įvertinti, kiek reali yra rizika, kad konfliktas tarp JAV ir Irano gali peraugti į sprendimus, kurie akimirksniu pakeistų visos rinkos pusiausvyrą.
Pagrindinis nerimo scenarijus – galimas Hormūzo sąsiaurio uždarymas, per kurį kasdien praplaukia apie 20 milijonų barelių naftos. Rinkai tai skamba kaip kritinė riba, nes tokio masto tiekimo sutrikimas būtų nebe regioninis incidentas, o pasaulinio lygio šokas.
Kainos stabilios tik iš pirmo žvilgsnio
Londono biržoje „Brent“ nafta po vidurdienio buvo parduodama maždaug už 70,78 dolerio, beveik tokia pat kaina kaip ir ankstesnės dienos uždaryme. JAV rinkoje WTI rūšies nafta buvo kiek brangesnė – apie 65,60 dolerio, maždaug 18 centų daugiau nei dieną prieš tai.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip rami prekybos diena, tačiau naftos rinkoje stabilumas dažnai reiškia ne ramybę, o laukimą. Investuotojai dažnai neskuba stipriai kelti kainų vien dėl įtampos, jei nėra aiškių veiksmų, bet tuo pačiu jie ir nenuleidžia kainos, nes rizika išlieka gyva.
Grėsmė, kurios bijo visi: Hormūzas
Hormūzo sąsiauris yra viena iš tų geografinių vietų, kurios pasaulio ekonomikoje turi neproporcingai didelę reikšmę. Tai siauras jūrų kelias, jungiantis Persijos įlanką su pasauliniais vandenimis, ir būtent per jį transportuojama milžiniška dalis naftos srautų.
Tekste pabrėžiama, kad Teheranas galėtų į JAV spaudimą atsakyti kraštutiniu būdu – uždaryti šį sąsiaurį, taip praktiškai „uždarant“ apie 20 mln. barelių naftos per dieną. Net jei toks žingsnis būtų laikinas, rinkoje užtektų vien tik realios uždarymo grėsmės, kad kainos pašoktų aukštyn.
JAV griežtina retoriką ir siunčia laivus į regioną
Rinkos nuotaikas šią savaitę labiausiai veikė aštrėjantis Vašingtono tonas Irano atžvilgiu. Tekste minima, kad JAV karo laivai savaitės viduryje atvyko į Artimuosius Rytus po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pasiuntė Iranui žinutę, jog tikisi „greitai susėsti“ deryboms dėl branduolinio susitarimo.
Praėjusių metų birželį JAV kartu su Izraeliu atakavo Irano branduolinius objektus ir karinius taikinius, o Iranas atsakė smūgiais į taikinius Izraelyje ir JAV karinę bazę Katare. Ši eskalacijos grandinė iki šiol yra pagrindinis fonas, dėl kurio rinka į kiekvieną naują frazę ar laivų judėjimą reaguoja labai jautriai.
Iranas siunčia signalą: deryboms taip, bet su sąlygomis
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Arakchi Stambule susitikime su Turkijos diplomatijos vadovu pakartojo, kad Teheranas yra pasirengęs „lygiavertėms“ deryboms, kurios būtų grindžiamos abipusiais interesais ir pagarba. Tačiau kartu aiškiai nubrėžė ribą: Irano gynybos pajėgumai ir raketos, pasak jo, niekada nebus derybų objektas.
Tai rodo, kad Iranas nenori būti spaudžiamas vien tik karinės grėsmės kontekste, o derybas mato kaip procesą, kuriame jis turi išlaikyti strateginę autonomiją.
Turkija siūlosi tarpininkauti ir stabdyti eskalaciją
Tekste išskiriama ir Turkijos pozicija. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pareiškė, kad Ankara priešinasi intervencijai ir yra pasirengusi tarpininkauti.
Jo žinutė aiški: abi pusės turėtų sėsti prie stalo ir „po vieną“ spręsti ginčytinus klausimus, kad konfliktas neperaugtų į dar vieną plataus masto krizę regione.
Kartu minima, kad Jungtiniai Arabų Emyratai perspėjo, jog neleis savo teritorijos panaudoti išpuoliams prieš Iraną, o panašiai pasisakė ir Saudo Arabija. Tai svarbus signalas, nes regiono valstybės siekia neprisiimti karo dalyvio vaidmens, kuris galėtų atnešti ekonominių ir saugumo pasekmių.
Kiek naftos gamina Iranas ir kam ji keliauja
Tekste pateikiami skaičiai, kurie padeda suprasti Irano svarbą rinkoje. Iranas pernai per dieną pagamindavo apie 3,3 mln. barelių naftos, tai sudaro maždaug 3 procentus pasaulinės produkcijos. Pagrindinė Irano naftos pirkėja įvardijama Kinija.
Ši detalė svarbi, nes bet koks Irano eksporto sutrikimas automatiškai paliestų ne tik regioną, bet ir didžiausią pasaulio vartotoją Azijoje, taip išplečiant krizės poveikį į globalią ekonomiką.
Rinka laukia: vienas sprendimas gali pakeisti viską
Šiuo metu naftos kainos laikosi ties riba, kuri lyg ir signalizuoja stabilumą, tačiau iš tikrųjų tai yra įtampos barometras. Prekiautojai kol kas mato daugiau grėsmės nei veiksmų, tačiau Hormūzo scenarijus išlieka kaip didžiausias baubas, galintis per trumpą laiką pakelti kainas gerokai aukščiau.
Jeigu diplomatiniai signalai stiprės, kainos gali stabilizuotis ar net slinkti žemyn. Tačiau jei regione pasirodys realūs veiksmai, kurie mažintų naftos transporto saugumą, rinka greitai pereis iš „laukiamojo režimo“ į paniką. Ir būtent dėl to šią savaitę 71 doleris už barelį yra ne tiek skaičius, kiek perspėjimas.
