Šeštadienio pusdienį Islandijos ramybę sutrikdė stiprus požeminis smūgis. Seismologai fiksavo 5,3 balo žemės drebėjimą, kurio epicentras – itin aktyvioje ir geologiškai jautrioje zonoje, netoli didžiųjų ledynų ir ugnikalnių. Nors sostinė Reikjavikas yra už saugaus atstumo, ekspertai stebi situaciją dėl galimų pakartotinių smūgių.
Šeštadienį, sausio 31 d., 11:54 val. vietos laiku (13:54 val. Lietuvos laiku), Islandijos šiaurės rytų regione žemė vėl priminė apie savo galią. Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS) ir Europos seismologijos centras patvirtino, kad įvyko 5,3 magnitudės žemės drebėjimas.
Epicentras – ugnikalnių kaimynystėje
Seisminis įvykis užfiksuotas 205 kilometrus į rytus nuo šalies sostinės Reikjaviko. Nors tai atoki, retai apgyvendinta vietovė, jos geologinė reikšmė milžiniška. Epicentras nustatytas vos už 7 kilometrų nuo Tungnafellsjökull ugnikalnio ir ledyno komplekso.
Pirminiais duomenimis, žemės drebėjimo židinys buvo maždaug 10 kilometrų gylyje – tai laikoma gana sekliu žemės drebėjimu, todėl energija paviršiuje pasklinda plačiau. Seisminės energijos išsiskyrimas prilygo maždaug 1344 tonoms trotilo.
Ar pajuto gyventojai?
Drebėjimo metu epicentro rajone tvyrojo atšiaurios oro sąlygos: spaudė -11,4°C šaltis.
Artimiausias didesnis miestas – Kirkjubaejarklausturas, esantis už 102 km į pietus – pateko į zoną, kurioje galėjo būti juntamas silpnas, IV laipsnio pagal Merkalio skalę, drebėjimas. Tai reiškia, kad patalpose esantys žmonės galėjo justi virpesius, matyti judančius kabančius objektus, tačiau žalos pastatams nesitikima.
Sostinėje Reikjavike ir aplinkiniuose miestuose (Kopavogure, Hafnarfjordure), esančiuose už daugiau nei 200 km, smūgiai buvo juntami tik kaip labai silpnas foninis virpėjimas, kurį dažniausiai fiksuoja tik jautri aparatūra arba viršutiniuose aukštuose esantys gyventojai.
Nerimą kelianti statistika: žemė bunda?
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai nėra pavienis atsitiktinumas. Ši zona pasižymi dideliu seisminiu aktyvumu:
- Vos prieš 13 savaičių (2025 m. spalio 29 d.) beveik toje pačioje vietoje (už 36 km) įvyko dar stipresnis – 5,4 balo – žemės drebėjimas.
- Per pastaruosius 26 metus 100 km spinduliu aplink šį epicentrą fiksuojama vidutiniškai po 2 stiprius (virš 5 balų) drebėjimus kasmet.
Tai rodo, kad tektoninės plokštės šioje Islandijos dalyje patiria nuolatinę įtampą. Nors kol kas pranešimų apie pakartotinius smūgius (angl. aftershocks) nėra, seismologai įspėja, kad po tokio stiprumo įvykių žemė gali „rimti“ kelias dienas ar savaites, generuodama silpnesnius virpesius.
Istoriniai duomenys rodo, kad didžiausias kada nors šioje zonoje fiksuotas žemės drebėjimas įvyko 1912 m. ir siekė net 7,5 balo. Dabartinis 5,3 balo smūgis, nors ir stiprus, nepasiekė istorinių ekstremumų, tačiau turistams ir vietiniams gyventojams rekomenduojama išlikti budriems ir stebėti oficialius Islandijos meteorologijos tarnybos pranešimus.
