Dar vakar daugelis ramino save mintimi, kad po aštraus sausio pavasaris bent šiemet ateis anksčiau. Tačiau sinoptikų tonas keičiasi: naujausiose įžvalgose vis dažniau skamba perspėjimas, kad 2026-ųjų pavasaris Lietuvoje gali būti ne toks, kokio tikimasi. Ne šiltas ir aiškus pereinamasis laikotarpis, o ilgesnė „pilkoji zona“, kurioje žiema ir pavasaris nuolat stumdysis tarpusavyje, o tikros šilumos gali tekti laukti iki pat balandžio pabaigos. Kai kurie ekspertai tai pavadino net provokuojančiai: esą pavasaris gali būti toks trumpas, kad „gali tekti jį praleisti“.
Kada prasideda meteorologinis pavasaris – ir kodėl tai svarbu Lietuvai
Meteorologinis pavasaris prasideda ne tada, kai kalendoriuje atsiverčia kovo 1-oji, o tuomet, kai oro temperatūra nuolat išsilaiko virš 0 °C. Tai nėra pavienė šiltesnė diena ar vienas iškritęs lietus vietoj sniego – svarbiausia yra stabilumas, kai naktimis nebėra nuolatinio minuso, o dienomis negrįžta žiemiški šuoliai.
Lietuvoje šis perėjimas visada yra nevienodas. Pajūryje temperatūra dažnai „peržengia ribą“ anksčiau, o rytinėje šalies dalyje pavasaris užtrunka ilgiau – ypač jei žiema būna snieginga ir šalta. Todėl pavasario pradžia Lietuvoje retai būna vienoda visiems: kai Klaipėdoje jau varva stogai, Aukštaitijoje dar laikosi įšalas ir naktiniai šalčiai.
Ar pavasaris ateis anksčiau? Sinoptikų nuomonės išsiskyrė
Dalis meteorologų laikosi optimistiškesnės krypties – kad šiltesnės oro masės šiemet gali pasirodyti anksčiau, o vasaris kai kuriomis savaitėmis gali būti švelnesnis nei įprasta. Tokiu atveju sniegas pradėtų tirpti jau mėnesio pabaigoje, o kovas taptų realiu pereinamuoju laikotarpiu į pavasarį.
Tačiau kita sinoptikų stovykla mato kitą scenarijų: žiema, nors ir gali trumpam „atleisti“, iš esmės išsilaikys ilgiau, o šiluma netaps pastovi. Tokia situacija Lietuvoje pažįstama: dieną teigiama temperatūra, naktį minusas, rytiniai plikledžiai, o po kelių šiltesnių dienų – vėl šaltas oro įsiveržimas. Būtent tokie svyravimai dažnai ir sukuria įspūdį, kad pavasaris neatėjo, o tik trumpam užsuko.
Kodėl 2026-ųjų pavasaris gali vėluoti: sniegas tampa pagrindiniu stabdžiu
Svarbiausia detalė, kurią sinoptikai išskiria kaip rizikos veiksnį, yra didelis sniego kiekis ir ilgesnis šaltasis laikotarpis. Kai žiema būna dosni sniegu, jo ištirpdyti reikia ne vienos šiltesnės dienos, o ilgesnio, nuoseklaus atšilimo. Jei šilumos neužtenka, prasideda klasikinis pavasario „užstrigimas“: dieną pažliugęs sniegas, naktį vėl sušalę keliukai, ledas kiemuose, o tikras atbudimas nusikelia.
Kai kurie meteorologai būtent taip aiškina atsargų toną: po šalto sausio ir sukaupto sniego šiluma privalės atlikti didelį darbą. Jei atšilimas bus fragmentiškas – pavasaris realiai neprasidės, nes gamta tiesiog nespės pereiti į kitą sezoną.
Ką tai gali reikšti Lietuvoje: trumpas pavasaris ir staigus šuolis į šilumą
Vienas ryškiausių scenarijų, apie kurį užsimena ekspertai, yra pavasaris, kuris ne „ateina“, o tiesiog įvyksta staiga. Tai situacija, kai kovas ir net balandžio pradžia būna vėsūs, o tik balandžio pabaigoje ar net gegužės pradžioje temperatūra ima šokti sparčiai, tarsi persijungus sezonams be įprasto švelnaus pereinamojo laikotarpio.
Tokiais metais žmonės pastebi tą patį paradoksą: dar vakar buvo šlapdriba ir 4 laipsniai šilumos, o po savaitės – +18 ir saulė, iš karto prasideda intensyvi gamtos vegetacija, staigiai sužaliuoja medžiai, suaktyvėja alergijos, o pavasaris tampa ne sezonu, o trumpu tarpu tarp žiemos ir vasaros.
Tai ir paaiškina frazę, kuri skamba gana dramatiškai, bet meteorologiškai logiškai: šiemet pavasaris gali būti toks trumpas, kad „gali tekti jį praleisti“.
Kodėl ilgalaikės prognozės kelia tiek ginčų net tarp profesionalų
Klimatologai primena, kad tikslios prognozės keliems mėnesiams į priekį iš esmės negali būti pateiktos taip, kaip žmonės įpratę jas suprasti. Patikimiausiai orai prognozuojami maždaug dviem savaitėms į priekį, o visa, kas toliau, yra tendencijos, kurios priklauso nuo daugybės kintamųjų: atmosferos cirkuliacijos, sniego dangos, dirvožemio įšalo, vėjo krypčių, Atlanto ciklonų aktyvumo.
Būtent todėl tie patys duomenys gali būti interpretuojami skirtingai. Vieni mato ankstyvą šilumos bangą ir sako, kad vasaris bus „netikėtai švelnus“. Kiti žiūri į sniego kiekį ir įšalą ir teigia, kad šiluma tiesiog neturės kur įsitvirtinti, todėl pavasaris vėluos.
Išvada: laukia ne gražus pavasaris, o sezonų kova
Šių metų pavasaris Lietuvoje, panašu, žada būti permainingas – daugiau derybų tarp šilumos ir šalčio nei aiškaus perėjimo į švelnesnį sezoną. Jei sniego danga išliks didelė, o atšilimai bus trumpi ir nutrūkstantys, pavasaris realiai užsitęs kaip tarpinė būsena, kuri žmonėms dažnai asocijuojasi su pilkuma, šlapdriba ir nuolatiniu „dar ne tas“.
O jei šiluma užtruks, gali nutikti dar vienas gerai pažįstamas dalykas: pavasaris tiesiog neįvyks kaip sezonas – vietoje jo bus keli trumpi šiltesni intervalai, o tada staigus šuolis į vasarišką temperatūrą. Ir tuomet daugelis tikrai pasakys tą patį: šiemet pavasarį praleidome.
