Jeigu sausis atrodė kaip žiema „su pertraukomis“, vasaris gali priminti, ką reiškia tikras speigas. Sinoptikai perspėja: virš Šiaurės Europos formuojasi stiprus anticiklonas, kuris artimiausiomis dienomis gali perstumti oro srautus taip, kad šaltis į Lietuvą plūstels ne epizodiškai, o ilgiau užsilaikys. Kitaip tariant – vasaris gali tapti visai kitoks, nei daugelis tikėjosi pagal ankstesnes prognozes, ir tai bus jaučiama ne tik termometruose, bet ir kasdienybėje.
Meteorologų vertinimu, tokie anticiklonai veikia kaip didžiulis atmosferos „skydas“: jie užblokuoja šiltesnius srautus iš Atlanto, o kartu sudaro sąlygas šaltam orui iš šiaurės ir šiaurės rytų lengviau nusileisti į Baltijos regioną. Būtent todėl vasario pradžia gali atnešti aštresnį atšalimą, sustiprinti šalčio pojūtį ir sugrąžinti tikrą žiemos režimą.
Kodėl šis anticiklonas kelia nerimą: šaltis gali užsilaikyti ilgiau
Skirtingai nei trumpalaikės šalčio bangos, kurios praeina per vieną–dvi paras, stiprus anticiklonas dažnai sukuria stabilų ir ilgai trunkantį orų modelį. Tai reiškia, kad net jei dieną saulė šviečia ir dangus atrodo giedras, naktimis temperatūra gali kristi labai sparčiai, o šaltis laikytis atkakliai.
Toks scenarijus meteorologiškai nėra sensacija – Lietuvoje tai yra įmanoma ir pasitaiko, tačiau būtent anticiklono stiprumas ir jo „pozicija“ virš Skandinavijos ar Šiaurės Europos dažnai nulemia, ar šalčio banga bus trumpa, ar užsitęsusi.
Sinoptikai pabrėžia: vasario pradžia, ypač pirmoji savaitė, gali būti pati atšiauriausia.
Ko tikėtis Lietuvoje: šaltesnės naktys, sausesnis oras ir didesnė „tikro šalčio“ rizika
Lietuvoje anticikloniniai orai dažnai atneša specifinį žiemos rinkinį. Pirmiausia – giedresnį dangų, mažiau kritulių ir „ramų“ orą. Tačiau būtent tai ir yra pavojinga, nes be debesų žemė greičiau atiduoda šilumą, o temperatūra naktimis krenta labiau.
Tokiu metu dažnai pasireiškia vadinamosios „sausos šalnos“, kai nėra daug sniego ar pūgų, tačiau šaltis jaučiamas stipriai, ypač rytais ir naktį. Jei dar prisideda nors ir nedidelis vėjas, šaltis „įsikanda“ gerokai agresyviau.
Svarbiausia – Lietuvoje realistiškai kalbant, minus 40 °C yra mažai tikėtinas scenarijus, nes tai labiau būdinga kai kuriems Rytų Europos ir Rusijos regionams, tačiau meteorologai perspėja dėl kito dalyko: temperatūra gali tapti žymiai žemesnė nei įprasta, o šalčio pojūtis – dar stipresnis.
Vasaris gali būti šaltesnis už normą: kodėl ilgalaikės prognozės ima keistis
Ilgalaikėse prognozėse vis dažniau minima, kad vasaris Baltijos regione gali būti šaltesnis už daugiametį vidurkį. Tai nebūtinai reiškia nuolatinį speigą kiekvieną dieną, tačiau reiškia, kad bus daugiau šaltų periodų, mažiau atodrėkių, o temperatūrų svyravimai bus aštresni.
Šaltesnis vasaris dažniausiai reiškia ir kitą praktinį aspektą: didesnį šildymo poreikį, daugiau ledo ir slidumo, didesnę riziką užšalti vamzdynams ar automobilių sistemoms, o taip pat didesnį krūvį kelių priežiūrai.
Po kelių ramių dienų situacija gali keistis: prognozuojamas sniegas, vėjas ir lijundra
Anticiklonai paprastai duoda „sausesnį“ periodą, tačiau meteorologai įspėja, kad po kelių dienų, pasikeitus atmosferos frontams, žiema gali pereiti į kitą režimą – su sniegu, pustymu ir pavojingu lijundros epizodu.
Lietuvoje tai ypač aktualu, nes pavojingiausios sąlygos dažnai susidaro ne tuomet, kai šalta ir sausa, o tuomet, kai temperatūra svyruoja apie nulį: per naktį pašąla, dieną šiek tiek atleidžia, o keliai virsta stiklu.
Jeigu anticikloną vėliau pakeis aktyvesni cikloniniai procesai, galima tikėtis ir sustiprėjusio vėjo, o kartu – dar nemalonesnio oro pojūčio net esant „ne rekordiniam“ šalčiui.

Ką tai reiškia kasdienybei: nuo kelių iki mokyklų ir sveikatos
Kai meteorologai kalba apie ilgalaikį šalčio periodą, tai nėra vien „minusai programėlėje“. Tai realiai persikelia į kasdienę infrastruktūrą: šildymo sistemos dirba intensyviau, keliai reikalauja daugiau priežiūros, išauga traumų rizika dėl slidumo.
Esant stipresniam šalčiui ir ilgiau užsitęsusioms šalnoms, dažnai suaktyvėja diskusijos ir apie vaikų saugumą, ypač regionuose, kur mokiniai turi nueiti iki mokyklos pėsčiomis arba laukti transporto stotelėse. Tokiais laikotarpiais savivaldybės ir mokyklos dažniau priima sprendimus dėl lankstumo – trumpesnių pamokų ar rekomendacijų tėvams.
„Vasaris nebebus toks, kaip planuota“ – realybė, su kuria teks skaitytis
Šių metų vasaris Lietuvoje gali tapti mėnesiu, kuris sugrąžins „tikros žiemos“ pojūtį. Anticiklonas, judantis iš Šiaurės Europos, gali suformuoti sąlygas užsitęsusiam šalčiui, o tai reiškia: mažiau atodrėkių, daugiau naktinių šalnų, didesnę šildymo ir kelių priežiūros naštą.
Sinoptikų žinutė šiuo metu paprasta: vasaris gali būti ne toks, kaip buvo planuota pagal ankstesnes prognozes – todėl verta sekti orų perspėjimus ir pasiruošti, kad artimiausiomis dienomis žiema dar tikrai neatsitrauks.

