Interneto erdvėje vis dažniau pasirodo dramatiškos antraštės apie tai, kad „ChatGPT“ gali nustoti egzistuoti jau kitais metais. Tačiau už šio skambaus teiginio slypi ne staigus technologijos „užgesimas“, o finansinės realybės klausimas: ar „OpenAI“ sugebės išlaikyti milžiniškas veiklos sąnaudas, auginti pajamas ir užsitikrinti naujas investicijas tokiais tempais, kokių reikalauja šiuolaikinė dirbtinio intelekto rinka. Analitikai neatmeta scenarijaus, kad jei šie veiksniai nesusiklostys palankiai, „OpenAI“ iki 2027 m. vidurio gali atsidurti ant ribos – nuo restruktūrizacijos iki perėmimo ar net žlugimo.
Pati žinia skamba grėsmingai, bet svarbu atskirti du dalykus: „ChatGPT“ kaip produktą, kurį žmonės naudoja kasdien, ir „OpenAI“ kaip įmonę, kuri turi išgyventi rinkoje, kur kainos ir konkurencija auga greičiau nei bet kurioje ankstesnėje technologijų bangoje. Net ir pesimistiškiausiuose scenarijuose dažniausiai kalbama ne apie tai, kad dirbtinis intelektas „užsidarys“, o kad jis gali pereiti į kitą rankas – iš startuolio į technologijų milžino infrastruktūrą.
Milžiniškos išlaidos: augimas – tarsi lenktynės su laiku
Didžiausias „OpenAI“ pažeidžiamumas šiandien – finansinė našta, kurią sukuria iš esmės viena brangiausių technologinių paslaugų pasaulyje: didelės apimties AI modelių mokymas ir nuolatinis jų veikimas realiu laiku.
Cituojami „The New York Times“ duomenys rodo, kad „OpenAI“ veiklos išlaidos 2025 m. galėjo siekti apie 8 mlrd. JAV dolerių, o prognozės iki 2028 m. kalba apie šuolį iki 40 mlrd. JAV dolerių. Tokie skaičiai iš esmės reiškia, kad įmonė turi augti beveik „pinigų siurblio“ režimu: investicijos ir pajamos turi plūsti nuolat, nes priešingu atveju nebus kaip aptarnauti milžiniškos infrastruktūros.
Analitikų teigimu, pelningumo „OpenAI“ realistiškai nesitikima iki 2030 m., o tai reiškia ilgą laikotarpį, kai reikia išgyventi tarp dviejų jėgų: augančių išlaidų ir rinkos spaudimo monetizuoti paslaugą.
Problema, kurią turi beveik visi AI produktai: žmonės nori naudotis nemokamai
Tekste išskiriamas esminis taškas – auditorijos struktūra. Didelė dalis vartotojų naudojasi nemokamomis dirbtinio intelekto versijomis ir, jei būtų priversti mokėti, greičiausiai pereitų pas konkurentus. Tai reiškia, kad paslauga turi milžinišką paklausą, bet ne visuomet turi tvirtą mokėjimo įprotį.
Tai labai pavojinga dinamika: kai produktas tapo kasdienybe, bet dalis vartotojų jį suvokia kaip „turintį būti nemokamas“. Tokiu atveju įmonė atsiduria tarp dviejų ugnių: jei riboja nemokamą naudojimą – praranda dalį auditorijos, jei neriboja – išlaidos auga.
Kodėl „OpenAI“ silpnesnė nei „Google“ ar „Meta“: nėra kitų pajamų, kurios galėtų subsidijuoti AI
Analitikai akcentuoja, kad „OpenAI“ yra kitokio tipo žaidėjas nei technologijų gigantai. Tokios kompanijos kaip „Google“, „Meta“ ar „Microsoft“ turi didžiulius trečiųjų šaltinių pajamų srautus: reklamą, debesijos paslaugas, programinės įrangos licencijas, ekosistemų mokesčius. Tai leidžia joms subsidijuoti dirbtinį intelektą net nuostolingai, jei tai strategiškai naudinga.
„OpenAI“ tokio pagalbinio „pagrindo“ neturi. Todėl jos pozicija rinkoje tampa itin jautri investuotojų nuotaikoms ir pajamų augimo tempui. Kitaip tariant, jai reikia pinigų ne kaip „plėtros kapitalo“, o kaip būtino oro kvėpavimui.
Viltis – AI agentai: jei jie taps nepakeičiami, vertė šaus į viršų
Vienas iš galimų „gelbėjimosi ratų“, apie kurį kalba analitikai, yra dirbtinio intelekto agentų proveržis. Tai idėja, kad AI taps ne tik pašnekovu ar atsakymų generatoriumi, bet realiu kasdieniu įrankiu, kuris automatiškai atliks darbines užduotis: planuos, derins, pildys dokumentus, atliks paiešką, tvarkys procesus.
Jei šis technologinis perėjimas įvyktų masiškai, paslaugos vertė vartotojams galėtų išaugti taip, kad mokėjimas už ją taptų natūralus. Tačiau klausimas išlieka atviras: ar „OpenAI“ turės pakankamai laiko ir resursų išlaukti šį etapą, jei sąnaudos augs greičiau nei pajamos.
Galimas scenarijus – įsigijimas: „OpenAI“ gali nebankrutuoti, o būti praryta
Analitikai neatmeta ir scenarijaus, kad sunkumus patiriančią „OpenAI“ gali įsigyti technologijų milžinė, tokia kaip „Microsoft“ ar „Amazon“. Tokiu atveju vartotojai greičiausiai nepajustų „ChatGPT“ pabaigos taip, kaip ją piešia antraštės. Greičiau tai būtų struktūrinis pokytis: produktas taptų dalimi didesnės ekosistemos, kurioje išlaidos būtų „ištirpdomos“ kitose pajamose.
Taip jau ne kartą buvo technologijų istorijoje: kai inovaciją sukūręs startuolis nebeįstengia vienas išlaikyti mastelio, bet jo technologija tampa per vertinga, kad būtų palikta žlugti.
Svarbiausia mintis: net jei „OpenAI“ žlugtų, dirbtinis intelektas tik stiprėtų
Net ir griežčiausiuose vertinimuose pabrėžiama: „OpenAI“ žlugimas nereiškia dirbtinio intelekto žlugimo. Tai reikštų vienos kompanijos pabaigą, bet ne pačios technologijos.
Dirbtinis intelektas šiandien jau yra infrastruktūros dalis – kaip internetas ar mobilus ryšys. Jei vienas rinkos lyderis prarastų pozicijas, jo vietą perimtų kiti. O vartotojui tai reikštų tik viena: „ChatGPT“ gali pasikeisti – bet idėja, kurią jis atnešė, niekur nebedings.
