Kai žmonės jau pradeda tikėtis, kad po kelių rekordiškai šaltų naktų pagaliau ateis atokvėpis, orų žemėlapiai siunčia visai kitą signalą: Rytų Europą kausto milžiniška arktinio–žemyninio šalčio masė, o sinoptikų modeliai rodo, kad šis „Sibiro šaltis“ gali ne tik išlikti, bet ir dar kartą sustiprėti. Lietuva šiuo metu atsiduria labai arti pavojingos zonos ribos – ten, kur užtenka nedidelio vėjo krypties pasikeitimo ar slėgio laukų persitvarkymo, kad minusiniai rekordai pasikartotų. O kai kalbama apie –25…–30 °C ir giedras naktis, vis dažniau girdimas terminas, kuris skamba kaip iš senų žiemų: ledo danga.
Situacijos esmė tokia: virš Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos įsitvirtinusi itin šalta oro masė, kuri vietomis atneša –30 °C ir dar žemesnę temperatūrą, yra pakankamai arti, kad Baltijos regionas ją justų ne tik meteorologiniuose žemėlapiuose, bet ir kasdienybėje. Lietuvoje speigas jau fiksuojamas, tačiau klausimas dabar kitas – ar šaltis taps trumpu epizodu, ar jis įsitvirtins ilgesniam laikui, vėl sugrąžindamas tikrą žiemos „užrakinimo“ jausmą.
Kodėl šaltis gali užsitęsti: kaltininkas – aukšto slėgio „užraktas“
Vienas svarbiausių dabartinės situacijos veiksnių yra aukšto slėgio sistema, kuri tarsi „užrakina“ žemyninį šaltį. Tokiais atvejais oras juda mažai, permainų nedaug, o šalčio masė neskuba trauktis.
Būtent todėl speigas tampa ne vienos nakties įvykiu, o laikotarpiu, kai dienos bėga beveik vienodu režimu: giedros naktys, labai žemos temperatūros, sausas oras, o dieną – menkas atšilimas, kuris vos vos pakelia termometro stulpelį. Jei dar prisideda vėjas, šaltis tampa fiziškai skausmingas.
Lietuvoje toks slėgio „stovėjimas“ dažniausiai reiškia vieną – šaltis mažai kur dingsta, o labiausiai jis juntamas atvirose vietovėse ir regionuose, kur dangus greičiausiai pragiedrėja.
Pagrindinis klausimas Lietuvai: ar vėjai leis šalčiui plisti į vakarus?
Meteorologijoje kartais užtenka mažų pokyčių, kad situacija pasisuktų visiškai kita linkme. Šiuo metu esminis klausimas toks: ar slėgio laukai ir vėjų kryptys pasisuks taip, kad šaltas oras galėtų dar labiau plisti ir į vakarus, užuot išlikęs Rytų Europoje.
Lietuva yra būtent toje zonoje, kur tokie pokyčiai lemia labai daug. Jei šaltis toliau bus palaikomas šiaurės rytinių oro srautų, speigas gali išlikti užsitęsęs, o naktys atneš dviženklius ar net trisdešimtinius minusus. Jei vėjas pasisuktų ir į mūsų regioną pradėtų brautis Atlanto drėgnesnė oro masė, šaltis būtų „nustumtas“ į rytus – ir speigas taptų laikinu epizodu.
Ledo danga – artėjantis žiemos ženklas: kam tai realu Lietuvoje?
Kai naktimis stipriai šąla, o dieną temperatūra išlieka žemiau nulio, vandenys pradeda trauktis į ledą. O jei šaltis užsitęsia, susiformuoja nebe laikinas pašalas, o tikras žiemos režimas: ledas plečiasi ežeruose, tvenkiniuose, lėtose upių atkarpose, pakrantėse pradeda kauptis ledonešio sankaupos.
Lietuvoje tokios sąlygos ypač aktualios Nemunui ir Neriai, taip pat mažesnėms upėms, kur susidarius ledo sangrūdoms kyla potvynių rizika – vanduo nebeturi kur tekėti, o tada pavojus atsiranda ne dėl lietaus, o dėl ledo.
Tai reiškia, kad „ledo dangos artėjimas“ nėra vien metafora – tai realus procesas, kuris glaudžiai susijęs su tuo, kiek dienų iš eilės išsilaikys rimtas speigas.
Sniego gali būti mažiau, bet žiema gali būti aštresnė
Įdomu tai, kad tokie šalčio scenarijai nebūtinai reiškia dideles pūgas. Priešingai – neretai tai yra sausas šaltis. Dangus giedras, kritulių mažai, tačiau būtent tada šaltis tampa agresyviausias. Žmonėms tai yra apgaulinga žiema: vizualiai gražu, saulėta, bet realiai tai laikotarpis, kai užtenka kelių minučių lauke be tinkamos aprangos ir jau juntamas pavojus.
Ir tai yra viena priežasčių, kodėl tokie orai sukelia daugiau buitinių problemų: užšąla vandentiekio mazgai, stringa automobiliai, šilumos siurbliai pereina į ekstremalų darbo režimą, o šaltis „įlenda“ į namus net tada, kai šildymas veikia.
Situacija dar nėra galutinė: modeliai rodo du scenarijus
Sinoptikai pabrėžia, kad dabartinė padėtis yra nestabili ne dėl to, kad šaltis silpnas, o dėl to, kad didelio masto sistemų pasikeitimas gali įvykti netikėtai. Dabar kovojama tarp dviejų tendencijų: arba aukšto slėgio blokas išliks ir šaltis laikysis, arba Atlanto ciklonai sustiprės ir „nustumtų“ speigą atgal į rytus.
Todėl Lietuvoje artimiausios dienos bus tarsi sprendimo taškas. Ledo danga yra arti – bet ar žiema iš tiesų „užsirakins“, paaiškės tik tada, kai vėjai galutinai parodys kryptį.
Kol kas viena aišku: vasaris, panašu, dar tik pradeda demonstruoti savo tikrą charakterį. Ir jei aukšto slėgio sistema neatlaisvins gniaužtų, Lietuvoje galime sulaukti ne pabaigos, o naujos žiemos pradžios – su speigu, kuris nebeprimena šiuolaikinių švelnių sezonų.
Šaltinis: https://www.fr.de/panorama/wintereinbruch-enorme-kaelte-wettermodelle-prognostizieren-neuen-zr-94148366.html
