Žodis „gyvybei tinkama zona“ dažnai skamba kaip pažadas, kad kažkur kosmose slypi antra Žemė. Tačiau naujausias mokslininkų atradimas primena, kad Visata mėgsta paradoksus: tarptautinė tyrėjų komanda nustatė naują, beveik Žemės dydžio planetą HD 137010 b, esančią už 146 šviesmečių nuo mūsų. Ji gali patekti į vadinamąją gyvenamąją zoną – atstumą nuo žvaigždės, kuriame teoriškai gali egzistuoti skystas vanduo. Vis dėlto realios sąlygos ten gali būti labiau „marso“ nei „žemiškos“: mokslininkai neatmeta, kad paviršiuje gali laikytis net apie –70 °C.
Atradimas kelia susižavėjimą ne vien dėl romantinės „naujosios Žemės“ idėjos, bet ir dėl to, kad planeta aptikta aplink į Saulę panašią žvaigždę – o tai astronomijoje yra tarsi aukso standartas ieškant potencialiai gyvenamų pasaulių. Be to, HD 137010 b yra palyginti „arti“ – bent jau kosminiais masteliais – ir dėl žvaigždės ryškumo planeta tampa itin patraukliu taikiniu tolimesniems stebėjimams.
Kaip aptikta planeta ir kodėl iš pradžių niekas netikėjo
HD 137010 b identifikavo mokslininkai iš Australijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Danijos, analizuodami NASA „Kepler K2“ misijos duomenis. Planeta pastebėta klasikiniu, bet labai patikimu būdu – tranzito metodu. Tai reiškia, kad planeta trumpam praskriejo pro savo žvaigždę ir šiek tiek pritemdė jos šviesą.
Tokie „šviesos mirktelėjimai“ yra vienas svarbiausių ženklų astronomams, tačiau šis atvejis pasirodė toks netikėtas, kad pirmoji reakcija buvo beveik emocinė: „Tai neįmanoma.“ Pasak vieno iš atradėjų dr. Alexanderio Vennerio, komanda viską dar kartą patikrino, ir tik tada tapo aišku – tai vadovėlinis tranzito pavyzdys.
Tokie momentai moksle nėra reti: kuo netikėtesnis signalas, tuo didesnis noras įsitikinti, kad neįvyko klaida. Ypač tada, kai kalbama apie Žemės dydžio planetą gyvenamojoje zonoje.
Kuo HD 137010 b išskirtinė: dydis, orbita ir „50 procentų tikimybė“
Tyrėjų teigimu, HD 137010 b yra vos maždaug 6 procentais didesnė už Žemę. Tai reiškia, kad planetos mastelis nėra „milžiniškas dujinis rutulys“, kaip dažnai nutinka ankstyvuose atradimuose, o pasaulis, kurį galima laikyti artimu mūsų planetos kategorijai.
Dar viena įdomi detalė – planeta savo žvaigždę apskrieja per maždaug 355 dienas. Skaičius beveik kaip Žemės metai. Astronomijoje tai visada sukelia papildomą dėmesį, nes tokia orbita rodo, kad planeta nėra „prispausta“ prie žvaigždės, kur karštis viską degina, bet ir nėra pernelyg tolima, kur vyrautų amžinas šaltis.
Mokslininkai pateikia intriguojantį vertinimą: yra maždaug 50 procentų tikimybė, kad planeta iš tikrųjų yra gyvybei tinkamoje zonoje. Tai labai atsargus formuluotės variantas – mokslas čia sąmoningai vengia per ankstyvų išvadų, nes „gyvenamoji zona“ nereiškia gyvybės, o tik potencialų fizinį režimą.
Kodėl ši planeta tokia svarbi: ji „arti“, o žvaigždė – tinkama stebėti
Pietų Kvinslando universiteto dr. Chelsea Huang pabrėžia, kad HD 137010 b išskirtinumą lemia būtent jos atstumas ir žvaigždės tipas. Ji atkreipia dėmesį, kad artimiausia iki šiol žinoma gyvenamojoje zonoje esanti planeta prie Saulės tipo žvaigždės – Kepler-186f – yra keturis kartus toliau, o jos žvaigždė yra silpnesnė už Saulę.
Kitaip tariant, HD 137010 b patenka į „patogiausių būsimų tyrimų kandidatų“ sąrašą. Planetų atradimų istorijoje vien aptikti pasaulį nepakanka – labai svarbu, ar įmanoma jį stebėti detaliai. Jei žvaigždė ryški, jei planeta praskrieja tinkamu kampu, atsiveria galimybė tirti atmosferą, chemines sudėtis, net ieškoti biologinių žymių.
O kaip dėl sąlygų? Gali būti –70 °C ir „ledo kamuolys“
Vis dėlto istorijos romantiką greitai prigesina temperatūros realybė. Žvaigždė, aplink kurią skrieja HD 137010 b, yra vėsesnė ir blankesnė nei Saulė. Tai reiškia, kad planeta gali gauti mažiau energijos, o paviršiaus sąlygos gali priminti Marsą arba būti dar atšiauresnės – net apie –70 °C.
Tokiu atveju vietoj „antros Žemės“ mes galime turėti milžinišką ledo pasaulį. Ir tai, paradoksalu, taip pat būtų vertingas atradimas – nes ledo planetos padeda suprasti, kaip formuojasi, migruoja ir kinta planetinės sistemos.
Mokslininkai pabrėžia, kad reikės daugiau stebėjimų, kad būtų galima patvirtinti planetos statusą, orbitos parametrus ir realias sąlygas. Šiuo metu tai vis dar yra pradžios taškas, o ne galutinis atsakymas.
„Nauja Žemė“ – bet pasiekti jos negalėtume
Net jei HD 137010 b kada nors pasirodytų esanti įspūdinga, mums palanki planeta, lieka dar viena šalta tiesa: 146 šviesmečiai yra milžiniškas atstumas. Su dabartinėmis technologijomis kelionė ten truktų dešimtis ar net šimtus tūkstančių metų.
Todėl šiandien tai yra atradimas, kuris labiau keičia mūsų mokslo suvokimą nei realius žmonijos planus. Bet būtent taip ir gimsta didžiausi klausimai: kuo daugiau randame planetų, panašių į Žemę, tuo aiškiau matome, kad Visata tokių pasaulių tikriausiai turi daug. Tik jie dažnai būna „beveik kaip namie“ – bet su smulkia detale, kuri viską pakeičia: ten gali būti –70 °C.
Šaltinis: https://www.rmf24.pl/nauka/news-70-stopni-c-ponizej-0-ale-prawie-jak-w-domu-naukowcy-patrza-,nId,8063028
