Lietuvą pasitinka vienas labiausiai žiemiškų vasario scenarijų – nuo vasario 3 d. sinoptikai prognozuoja užsitęsusią šalčio fazę, kuri gali trukti net apie 330 valandų, t. y. beveik 14 parų be tikro įšilimo. Tokios prognozės reiškia paprastą, bet nemalonią realybę: dienomis temperatūra svyruos apie nulį arba išliks neigiama, o naktimis laikysis ryškesnės šalnos, todėl įprastų „atodrėkių langų“, prie kurių daug kas jau priprato, šį kartą gali ir nebūti.
Tai nėra trumpas šaltas epizodas, kuris prasideda vieną vakarą ir baigiasi po dviejų dienų. Šiuo atveju kalbama apie ilgesnę, nuoseklią žiemos fazę, kai net ir menkas temperatūros pakilimas būtų laikinas ir praktiškai nepakeistų bendro vaizdo. Vasariui būdingi svyravimai – kai vieną dieną pliusas, kitą minusas, o kiemuose kaitaliojasi balos ir ledas – gali bent laikinai pasitraukti.
Kur šalčiai „kibs“ labiausiai – ir kodėl tai svarbu visiems
Šalčio fazės metu dalyje Lietuvos temperatūra gali būti keliais laipsniais žemesnė nei įprasta šiuo metų laiku. Net jei kai kuriose vietovėse šalnos neatrodys ekstremalios, problemą sustiprins būtent trukmė: kai kelias savaites iš eilės neiškrenta rimtesnis atodrėkis, sustiprėja šalčio pojūtis, pradeda kauptis ledas, o kasdienės sistemos patiria nuolatinį krūvį.
Tokie periodai labai greitai „išgrynina“, kas būste, automobilyje ar net mieste veikia silpnai. Jei pastaraisiais metais daug kas buvo atpratęs nuo rimtesnių šalčių, šiemet žiema primena: vasaris dar tikrai nėra pavasaris.
Šaltis palies ir piniginę: augs šildymo ir elektros apkrovos
Ilgesnis šalčio laikotarpis Lietuvoje reiškia ne tik šaltas naktis, bet ir grynai praktinius padarinius. Pirmiausia – šildymo sistemos dirbs intensyviau, todėl daliai gyventojų tai atsispindės sąskaitose. Didesnis krūvis teks ir elektros sistemoms, ypač ten, kur šildoma elektriniais šildytuvais arba kur būstai prastesnės šiluminės klasės.
Ypač jautrūs šaltoms fazėms yra senesni daugiabučiai ir individualūs namai, kuriuose šiluma „išeina“ per nesandarius langus, duris ar silpnas stogo konstrukcijas. Tokiu atveju net keli laipsniai skirtumo gali reikšti ryškiai didesnį šilumos poreikį.
Ledas keliuose ir kiemuose: pavojus ne tik vairuotojams
Vienas dažniausių ilgalaikio šalčio palydovų – padidėjusi ledo susidarymo rizika. Jei prieš tai buvo bent trumpas atšilimas, o po jo staiga užspaudžia šaltis, tuomet įšalę kiemai, šaligatviai, laiptai ir gatvės tampa spąstais.
Dėl to šaltis tampa ne vien diskomfortu, o tikru saugumo išbandymu – tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams. Ir būtent tokie laikotarpiai statistiškai yra pavojingiausi traumų prasme, nes ledas dažnai būna „nematomas“ – plona, kieta, blizgi plėvelė.
Automobiliai vėl bus tikrinami šalčio: pirmiausia krenta akumuliatoriai
Didžiausią spaudimą per ilgalaikį šaltį patiria automobiliai – ypač tie, kurių akumuliatorius jau senesnis arba kuriems užvedimas šaltyje būdavo „ant ribos“.
Kai kelias savaites laikosi minusas, silpnesnis akumuliatorius gali neatlaikyti net ir be ekstremalių minus 25 ar minus 30. Problemą sustiprina trumpi atstumai mieste: variklis nespėja pilnai įšilti, akumuliatorius nespėja normaliai pasikrauti, o kitą rytą automobilis gali tiesiog nebeužsivesti.
Šaltis taip pat kelia riziką aušinimo sistemoms, antifrizui, variklio alyvai, o dyzeliniams automobiliams – ir kuro tiekimo stabilumui.
Ką verta pasidaryti iki vasario 3 d.: ne panika, o sveikas pasiruošimas
Sinoptikų perspėjimai šiuo atveju yra paprasti: jei prognozės išsipildys, didžiausią naudą turės tie, kurie pasiruoš iš anksto, o ne tada, kai naktį jau bus minus 15 ir kažkas namuose ar automobilyje nustos veikti.
Praktiškai tai reiškia kelis esminius dalykus: pasirūpinti šilumos izoliacija, patikrinti šildymo sistemų būklę, privačiuose namuose – vamzdynų atsparumą šalčiui. Vairuotojams tai signalas patikrinti akumuliatorių, antifrizo lygį, žieminių padangų būklę ir automobilyje turėti šiltų drabužių bei elementarių priemonių nenumatytai situacijai.
Senyvo amžiaus žmonėms ir šeimoms su vaikais šis laikotarpis reiškia dar vieną svarbų dalyką: šaltis ilgainiui tampa nepatogumu, kuris veikia sveikatą, todėl taupyti šildymui „sveikatos sąskaita“ šiuo metu būtų rizikingas sprendimas.
Vasaris dar gali nustebinti: pavasaris trumpam pakvips, bet žiema laikysis
Nors kartais vasaris Lietuvoje trumpam atneša pavasario dvelksmą, prognozės rodo, kad šiemet šiltesni epizodai bus tik laikini. Net jei miestuose kelias dienas atsiras balų ar sušlaps sniegas, tai gali būti tik tarpinė fazė prieš sugrįžtantį šaltį.
Toks vasaris – tai ne „pavasaris su pertraukomis“, o žiema, kuri primena: kalendorius dar ne viską lemia.
