Šiųmetė žiema Baltijos šalyse priminė tai, ką daugelis jau buvo pradėję pamiršti: tikrą speigą, storą sniego sluoksnį ir šalčius, kurie nesitraukia kelias savaites. Kai kur temperatūra priartėjo prie –30 °C, o šaltis tapo nebe „vienos nakties epizodu“, bet ilgesne žiemos faze. Po tokios šalnų bangos natūraliai kyla klausimas – ką tai reiškia pavasariui ir artėjančiai vasarai? Atsakymo ieškoma ne tik meteorologijos modeliuose, bet ir gamtos ženkluose. Latvijos gamtos stebėtojas ir prognozuotojas Vilis Bukšs pateikia savo įžvalgas, kurios apima visas Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Nors Bukšs prognozės nėra oficiali hidrometeorologijos tarnybų prognozė, Baltijos regione tokie stebėjimai turi senas tradicijas. Jis remiasi ilgamečiais gamtos ciklų stebėjimais – žiemos šalčių pobūdžiu, sniego danga, atodrėkių pasikartojimu ir kitais reiškiniais, kurie, pasak jo, leidžia nujausti sezonų kryptį.
Ar ši žiema tikrai „nenormali“? Bukšs primena, kad anksčiau tai buvo įprasta
Vilis Bukšs atkreipia dėmesį į vieną esminį momentą: dabartinis šaltis daugeliui atrodo stulbinantis tik todėl, kad pastaruosius metus Baltijos šalys priprato prie vis švelnesnių žiemų. Buvo sezonų, kai sniego beveik nesulaukdavome, o temperatūra dažnai sukdavosi apie nulį, su nuolatiniais atodrėkiais.
Tačiau Bukšs primena, kad pažvelgus 30–40 metų atgal, ilgos ir stabilios šalnos buvo visai normalus reiškinys. Tokie sezonai kartodavosi dažniau, o kai kuriuose dešimtmečiuose jų būdavo po kelis.
Šių metų žiema išsiskiria ne vien minimaliomis temperatūromis, bet ir trukme – šalčiai ilgai nesitraukia, todėl gyventojai labiau pajunta „tikrą“ žiemą, prie kurios tiesiog buvome atpratę.
Kada ateis šiluma? Pavasaris Baltijos šalyse gali neskubėti
Bukšs prognozė Baltijos šalims nėra optimistiška tiems, kurie jau laukia ankstyvo pavasario. Jo vertinimu, vasaris dar išliks žiemiškas, o mėnesio pradžioje galimi nauji šalčio epizodai. Kitaip tariant, žiema dar nėra pasakiusi paskutinio žodžio.
Jis pabrėžia, kad net ir kovą reikėtų nusiteikti svyruojančioms temperatūroms. Tai reiškia scenarijų, kuris Baltijos šalims būdingas: kelias dienas atrodys, kad atšyla, tačiau vėliau šaltis gali grįžti ir trumpam vėl sugrąžinti žiemos sąlygas.
Bukšs teigimu, tikroji šiluma, kai dienomis stabiliau laikytųsi apie +15 °C, tikėtina pasirodys tik antroje balandžio pusėje. Iki tol naktimis dar gali pasitaikyti minusų, o vietomis – ir netikėtas sniegas.
Ką reiškia toks speigas gamtai: sniegas saugo, o žemė bus „palaistyta“
Po tokių šalčių kyla nerimas, kaip tai paveiks gamtą: paukščius, žvėris ir vabzdžius. Vilis Bukšs ramina, kad didžiausia grėsmė gamtai būna ne pats šaltis, o vadinamoji „plika šalna“ – kai nėra sniego dangos ir minusas tiesiogiai „įkanda“ į žemę.
Esant storam sniego sluoksniui, daugelis vabzdžių saugiai „peržiemoja“ po sniegu, nes danga veikia kaip izoliacinė antklodė. Tuo tarpu paukščių ir gyvūnų pasaulyje vyksta natūralus atsparumo tikrinimas – silpnesniems individams tokios žiemos būna sunkesnės, tačiau tai gamtos ciklo dalis.
Svarbus pliusas – storas sniegas reiškia, kad pavasarį žemė bus gerai prisotinta drėgmės. Tai geresnės startinės sąlygos augalijai ir derliui, jei sniego tirpsmas vyks palaipsniui, o ne staigiai.
2026-ųjų vasara gali „kompensuoti“ žiemą: prognozuojama šiluma po Joninių
Vienas ryškiausių Bukšs teiginių – senasis gamtos dėsningumas, kurį jis kartoja daugelį metų: jei žiema atšiauri ir ilga, vasara neretai būna šiltesnė ir dosnesnė. Jo prognozė 2026-iesiems Baltijos šalyse būtent tokia.
Bukšs vertinimu, 2026-ųjų vasara gali būti derlinga ir maloni, o geriausias orų periodas turėtų kristi į liepą ir rugpjūtį. Karščio bangos, pasak jo, galimos po Joninių, kai temperatūra gali pakilti virš +30 °C.
Kritulių situacija, anot Bukšs, labiau primins vasarišką modelį: lietus bus trumpalaikis, dažnai lokalus, lydimas perkūnijų, o ne ilgas, nuolatinis darganojimas. Birželio pirmoji pusė, jo vertinimu, gali būti kiek permainingesnė – šiltos dienos kaitaliosis su vėsesnėmis naktimis, tačiau bendras sezono tonas išliks vasariškas.
Ilgas ruduo – dar viena užuomina apie sezonų eigą
Bukšs taip pat užsimena apie rudenį, kuris Baltijos šalyse gali būti ilgesnis ir ramesnis. Tokia prognozė reiškia, kad šiluma gali laikytis ilgiau, o staigaus temperatūrų „nuopuolio“ iki žiemos ilgai gali nebūti.
Toks rudens scenarijus dažnai tampa palankus ir žemės ūkiui, ir žmonėms – ilgesnis pereinamasis laikotarpis reiškia mažiau ekstremalumo ir daugiau laiko prisitaikyti.
Išvada: pavasaris gali vėluoti, bet vasara žada atlygį
Vilio Bukšs prognozė Baltijos šalims aiški: žiema dar gali tęstis ilgiau, nei norėtųsi, o pavasaris įsitvirtins tik antroje balandžio pusėje. Tačiau vasara, jei jo įžvalgos pasitvirtins, turėtų būti šiltesnė, su geru oru liepą–rugpjūtį ir karščio bangomis po Joninių.
