Kol daugelis kriptovaliutų rinką vis dar įsivaizduoja kaip nepastovių grafikų ir spekuliacijos pasaulį, viena didžiausių industrijos bendrovių tyliai atlieka veiksmus, kurie labiau primena centrinių bankų strategiją, o ne technologinį startuolį. „Tether Holdings“ – kompanija, valdanti populiariausią pasaulyje stabiliąją monetą USDT – pastaraisiais mėnesiais agresyviai kaupia fizinį auksą, o jo luitus saugo itin apsaugotoje saugykloje buvusiame branduoliniame bunkeryje Šveicarijoje. Šis vaizdas simboliškas: skaitmeniniai pinigai ima remtis seniausiu pasaulio pasitikėjimo garantu – auksu.
Šveicarijoje yra šimtai tūkstančių branduolinių bunkerių – Šaltojo karo palikimo. Dauguma jų šiandien beveik nenaudojami, tačiau vienas, kaip teigiama, pastaruoju metu tapo itin gyvas: į jį reguliariai gabenami aukso luitai. Skelbiama, kad kiekvieną savaitę pristatoma daugiau nei tona aukso, o tai iškelia „Tether“ į neregėtą poziciją – ji laikoma didžiausia žinoma privačia aukso luitų savininke, neskaitant bankų ir vyriausybių.
140 tonų aukso – ir augantis „centrinio banko“ vaidmuo
„Tether“ generalinis direktorius Paolo Ardoino bendrovės vaidmenį aukso rinkoje atvirai lygina su centriniu banku. Jo žodžiai neatrodo vien metafora – skaičiai rodo, kad bendrovė iš tiesų elgiasi taip, kaip elgtųsi institucija, kuri ruošiasi finansiniams sukrėtimams.
Skelbiama, kad „Tether“ šiuo metu valdo apie 140 tonų aukso, kurio vertė siekia maždaug 24 mlrd. JAV dolerių. Vien per praėjusius metus bendrovė įsigijo daugiau nei 70 tonų. Pirkimai, anot publikacijos, tęsiasi ir dabar – po vieną ar dvi tonas per savaitę.
Šis kaupimas vyksta ne virtualiai, o fiziškai – auksas laikomas Šveicarijoje, po daugiasluoksnėmis plieninėmis durimis, itin saugioje buvusio branduolinio bunkerio infrastruktūroje. Tai svarbu, nes pagrindinė šios strategijos žinutė yra ne pelnas, o kontrolė: fizinį metalą sunkiau „užšaldyti“, greičiau permesti per krizę ir jis mažiau priklauso nuo skaitmeninės sistemos taisyklių.
Kodėl tai daro kripto bendrovė, kuri „gamina dolerius“?
„Tether“ pinigų mašina yra USDT – doleriais denominuota stabili moneta, kuri naudojama kaip „skaitmeninis doleris“ kripto rinkose. Jos apyvartoje yra apie 186 mlrd. JAV dolerių, ir būtent čia slypi bendrovės galia.
Modelis paprastas: už USDT vartotojai sumoka tikrais doleriais (ar jų ekvivalentu), o „Tether“ surinktas lėšas investuoja į finansinį turtą – visų pirma į JAV iždo obligacijas, taip pat į auksą, bitkoiną ir kitas priemones. Iš šių investicijų bendrovė generuoja milžiniškas palūkanas ir prekybos pelną.
Rezultatas toks, kad „Tether“ tampa nebe technologiniu produktu, o globalia finansine infrastruktūra: USDT keliauja po pasaulį greičiau ir pigiau nei bankiniai pervedimai, o rezervai ima priminti centrinio banko balansą.
Auksas brangsta rekordiniu tempu – ir „Tether“ gali būti viena priežasčių
Aukso kainos augimas pastaruoju metu pasiekė rekordines aukštumas. Publikacijoje minimas lygis – virš 5 200 JAV dolerių už unciją, kas būtų istoriškai išskirtinis šuolis. Analitikų vertinimu, „Tether“ pirkimai galėjo prisidėti prie šio brangimo, nors tai nėra vienintelis veiksnys.
Didžiulius aukso kiekius pasaulyje perka ir centriniai bankai, ir ETF fondai – bendrai, kaip nurodoma, daugiau nei 1500 tonų. Tačiau „Tether“ išsiskiria tuo, kad į aukso rinką ateina ne valstybė ar bankas, o kripto bendrovė, kuri realiai neturėtų turėti tokio masto fizinio turto strategijos.
Be tiesioginio aukso kaupimo, „Tether“ investuoja ir į aukso kasybos įmones (daugiausia Kanadoje), taip pat plėtoja produktą „Tether Gold“ (XAUT) – žetoną, susietą su fiziniu auksu.
Nuo pasitikėjimo deficito iki „auksu paremto pasaulio“
Visa ši istorija turi gilesnį foną: pastaraisiais metais augantis nepasitikėjimas fiat valiutomis, valstybės skolomis ir ilgalaikiu finansiniu stabilumu. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl auksas ir toliau laikomas saugiu uostu, nepaisant technologinių permainų.
„Tether“ strategija čia atrodo kaip dvigubas žaidimas: ji siūlo dolerį kripto forma, bet dalį sistemos tvirtina auksu – tarsi ruoštųsi scenarijui, kuriame doleris praranda dalį autoriteto, o rezervų patikimumas tampa svarbiausia valiutos verte.
Paolo Ardoino net užsimena, kad JAV geopolitiniai konkurentai galėtų ateityje išleisti auksu užtikrintas valiutas kaip alternatyvą doleriui. Tokia mintis rodo, jog „Tether“ žiūri ne į artimiausią ketvirtį, o į naują pasaulinio pinigų žaidimo etapą.
Tačiau kripto „centrinis bankas“ turi silpną vietą: reguliuotojai ir pinigų plovimo šešėlis
Kuo didesnis mastas – tuo didesnė rizika. „Tether“ yra vienas svarbiausių kripto rinkos „kraujotakos“ elementų, tačiau kartu jis nuolat atsiduria kritikos epicentre dėl priežiūros, skaidrumo ir naudojimo nusikalstamose schemose.
Minima, kad, anot „The Economist“, USDT dažnai naudojamas kaip globalus pinigų plovimo įrankis – nuo gatvės narkotikų prekybos tinklų iki sankcionuotų Rusijos subjektų. Taip pat minimas tyrimas „Operacija Destabilizacija“, kuriame teigiama, kad per USDT yra sujungiamos paralelinės nusikalstamos ekonomikos, leidžiančios judinti lėšas be bankų kontrolės.
Būtent čia išryškėja esminė problema: „Tether“ tampa panaši į banką arba net centrinį banką savo įtaka, tačiau jos priežiūra nėra lygiavertė tai galiai. Ji plinta pasauliniu mastu, tačiau reguliuojama tarsi technologijų įmonė.
Šį kontrastą dar labiau paryškina ir finansiniai rezultatai: skelbiama, kad 2024 m. bendrovė, turėdama apie 150 darbuotojų, uždirbo daugiau nei 13 mlrd. JAV dolerių pelno – tai viena pelningiausių pasaulio bendrovių, vertinant pelną vienam darbuotojui.
JAV reguliavimas švelnėja, bet rizika niekur nedingo
Po 2024 m. rinkimų JAV reguliavimo tonas kripto rinkai, kaip teigiama, tapo švelnesnis. Tai leido „Tether“ labiau įsitvirtinti finansinėje sistemoje ir sustiprinti savo legitimumą.
Tačiau kritikai pabrėžia, kad išlieka atotrūkis tarp viešų pareiškimų apie bendradarbiavimą su institucijomis ir realios, pilnos stebėsenos. O kai tokia sistema tampa globalia infrastruktūra, bet tikrinama kaip įprastas startuolis, rizika tampa sisteminė – nebe vienos įmonės.
