Kai Lietuvoje už lango spaudžia šaltis, namuose norisi dviejų dalykų: šilumos ir greičiau išdžiūvusių skalbinių. Todėl daugelis žmonių žiemą pasirenka, regis, visai logišką sprendimą – pakabina šlapius drabužius tiesiai ant radiatoriaus. Atrodo, kad taip viskas išspręsta vienu metu: skalbiniai džiūsta, o šiluma „jau vis tiek yra“, vadinasi, papildomai nieko nekainuoja.
Tačiau energetikos ekspertai perspėja: šis įprotis yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šildymo sezono metu sąskaitos staiga išauga, nors žmonės nesupranta, kas pasikeitė. Problema ta, kad radiatorius nėra džiovyklė – jis suprojektuotas taip, kad šiluma pasklistų po patalpą tolygiai, o ne būtų „užrakinta“ audiniuose.
Kodėl radiatorius su skalbiniais pradeda veikti prasčiau?
Radiatoriaus veikimo logika paprasta: jis šildo orą aplink save, šiltas oras kyla į viršų, o jo vietą užima vėsesnis. Taip susidaro natūrali oro cirkuliacija, kuri palaiko šilumą kambaryje.
Kai radiatorius uždengiamas skalbiniais, ši cirkuliacija praktiškai užblokuojama. Didelė dalis šilumos nebeišeina į patalpą – ji lieka drabužiuose, o kambarys, paradoksalu, šyla lėčiau. Todėl termostatas arba šildymo sistema „mato“, kad temperatūra vis dar per žema, ir pradeda dirbti ilgiau, intensyviau, agresyviau. Kitaip tariant, už radiatoriaus uždėjimą jūs sumokate ne iš karto, o vėliau – sąskaitoje.
Energetikos specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose dažnai susidaro klaidinantis jausmas: prie radiatoriaus labai šilta, tačiau toliau kambaryje vis dar vėsu. Žmogus galvoja, kad „radiatorius silpnas“ arba „šildymas prastas“, ir dar labiau padidina temperatūrą. O tai jau tampa tiesioginiu keliu į didesnes išlaidas.
Sąskaitos kyla, bet ne vien dėl šilumos: įsijungia antrasis „nematomas“ priešas
Dar viena problema – drėgmė. Šlapias skalbinys ant radiatoriaus išgarina didžiulį kiekį vandens į patalpos orą. Jei būstas vėdinamas retai, o žiemą tai nutinka itin dažnai, oras greitai prisotinamas drėgmės.
Čia prasideda nemalonus paradoksas: kuo didesnė drėgmė, tuo „šalčiau“ jaučiasi kambarys, net jei temperatūra termometre gana aukšta. Žmonės šį efektą dažnai apibūdina taip: lyg ir 22 laipsniai, bet vis tiek nejauku, sunku, šalta. Tai reiškia, kad šildymas pradeda „gaudyti komfortą“, bet jo nepasiekia, nes kambario pojūtį sugadina drėgmė.
Tuo pačiu ant langų gali pradėti kauptis kondensatas, vėliau – drėgti kampai, o blogiausiu atveju – atsirasti pelėsis. Ir tai jau nebe vien pinigų klausimas, o gyvenimo kokybės ir sveikatos rizika.
Kuo tai pavojinga sveikatai – ir kodėl žiemą žmonės dažnai to nesusieja
Pelėsis nėra tik estetinė problema. Jis gali veikti kvėpavimo takus, pabloginti alergijas, sukelti kosulį, nuovargį, galvos skausmus, o jautresniems žmonėms – rimtesnius simptomus. Blogiausia, kad žmonės dažnai nesupranta, kodėl staiga blogėja savijauta žiemą, ir kaltina „virusų sezoną“, kai iš tikrųjų namuose tiesiog per drėgna.
Taip šis, atrodytų, nekaltas įprotis su radiatoriais tampa grandinine reakcija: šiluma pasiskirsto prasčiau, šildymo sistema dirba daugiau, drėgmė kyla, komfortas krenta, o sąskaitos išsipučia.
Kaip džiovinti skalbinius, kad šilumos neišmestumėte į orą kartu su pinigais
Ekspertai sako, kad sprendimas nebūtinai turi būti brangus ar sudėtingas. Esmė – neuždengti radiatoriaus paviršiaus ir neleisti drabužiams blokuoti oro srauto.
Vienas paprasčiausių būdų – džiovyklę pastatyti šalia radiatoriaus, bet palikti tarpą, kad šiluma galėtų judėti. Taip jūs išnaudosite šilumą džiovinimui, tačiau radiatorius vis tiek atliks savo pagrindinę funkciją – šildys patalpą, o ne tik audinius.
Taip pat egzistuoja specialios radiatorių pakabos, kurios tvirtinamos taip, kad drabužiai kabėtų ne ant paties šildomo paviršiaus, o šiek tiek atitraukti. Toks sprendimas leidžia derinti abu poreikius: džiovinimą ir normalų šildymą.
Išvada paprasta: šis įprotis atrodo taupus, bet realybėje – brangus
Žiemą radiatorius yra jūsų namų „variklis“, kuris turi dirbti efektyviai. Kai ant jo kabinami skalbiniai, jūs sumažinate jo galią, pakenkiate šilumos paskirstymui ir dar padidinate drėgmę, kuri vėliau sugrįžta pelėsio, diskomforto ir didesnių sąskaitų pavidalu.
Ir tai viena iš tų situacijų, kai taupymas prasideda ne nuo naujų technologijų, o nuo įpročio pakeitimo. Atrodytų smulkmena – bet piniginė ją pajunta labai greitai.
