5G namų internetas daugeliui vis dar skamba kaip technologinis triukas: mobilusis ryšys, kuris staiga tampa „tikru“ namų internetu. Be laidų, be gręžimo, be meistrų. Tačiau būtent dėl šio paprastumo aplink 5G modemus gimė visa krūva mitų, kurie šiandien kainuoja žmonėms ne tik pinigus, bet ir nervus. „Arnoldas Lukošius“, „Tele2“ inovacijų ekspertas, sako tiesiai: dalis įsitikinimų apie 5G namų internetą yra pasenę, o kai kurie – tiesiog klaidingi nuo pat pradžių.
Vienas gajausių mitų – esą be specialisto 5G interneto neprisijungsi. Realybė daug paprastesnė. Didžiojoje daugumoje atvejų pakanka įjungti modemą į elektros lizdą, palaukti, kol užsidegs indikatoriai, ir prisijungti prie „Wi-Fi“. Jokių sienų gręžimo, jokių kabelių raizgalynės. Pasak eksperto, net laidinis internetas dažnai reikalauja daugiau pastangų nei šiuolaikinis 5G sprendimas.
„Bjaurus daiktas“ interjere? Senas požiūris
Kitas mitas – kad modemas gadina namų vaizdą. Tai tiesa tik tuo atveju, jei galvoje vis dar gyvas vaizdas su antenomis ir plastikinėmis dėžėmis. Dabartiniai 5G modemai kuriami taip, kad galėtų stovėti matomoje vietoje, turėti minimalistinį dizainą ir net tapti neutraliu interjero elementu. Be to, jiems reikia tik vieno laido – elektros. Jokio interneto kabelio per visą butą.
Po lova veiks taip pat? Deja, ne
Ypač pavojingas mitas – kad modemą galima numesti bet kur, net giliai spintoje, ir viskas veiks vienodai. 5G ryšys ir „Wi-Fi“ yra radijo bangos, kurioms kliūtys – sienos, spintos, metalas – daro labai realią įtaką. Jei signalas stiprus, ryšys gal ir veiks, tačiau greitis, stabilumas ir delsa bus prastesni, nei galėtų būti. Dažnai žmonės kaltina operatorių, nors problema slypi tiesiog netinkamoje modemo vietoje.
Ar tikrai langas ir aukštis – geriausia vieta?
Dar vienas populiarus įsitikinimas – modemą reikia statyti kuo arčiau lango ir kuo aukščiau. Skamba logiškai, bet praktika dažnai parodo priešingai. Jei langas nukreiptas ne į ryšio bokštą, jei už jo stovi pastatas ar medis, ar jei stogo konstrukcijos ekranizuoja signalą, rezultatas gali būti blogesnis nei pastatytus modemą kambario viduryje. Todėl, pasak eksperto, vietą reikia rinktis ne „pagal jausmą“, o pagal realius greičio matavimus.
Naujas namas – ne visada draugas signalui
Modernūs A+ klasės namai dažnai laikomi „draugiškais technologijoms“, tačiau realybė gali nustebinti. Šiuolaikinė šilumos izoliacija, metalizuoti sluoksniai ir gelžbetonio konstrukcijos gali veikti kaip radijo bangų skydas. Yra atvejų, kai uždarius lauko duris signalas dingsta visiškai. Tokiose situacijose kartais tenka galvoti apie lauko modemą ar papildomą anteną – kitaip greitas 5G lieka tik teorijoje.
Vienas modemas – visam namui? Tik mažiems būstams
Dar viena dažna klaida – tikėjimas, kad vienas modemas užtikrins idealų „Wi-Fi“ visame name. Mažame bute tai įmanoma, bet didesniuose ar kelių aukštų namuose ryšys neišvengiamai silpnės. Kuo toliau nuo maršrutizatoriaus, tuo didesnė tikimybė, kad įrenginiai persijungs į lėtesnį dažnį. Todėl stabilų greitį visur užtikrina ne stebuklai, o papildomi „Wi-Fi“ sprendimai, pavyzdžiui, MESH sistemos.
Perkrauti reikia – ir tai normalu
Mitas, kad internetas „sugedo“, jei jį reikia perkrauti, taip pat neatitinka realybės. Perkrovimas – normali techninė higiena. Modemas, kaip ir telefonas ar kompiuteris, kaupia procesus, klaidas ir apkrovą. Periodiškas perkrovimas padeda jam veikti stabiliau ir greičiau.
Kodėl senas modemas ilgainiui tampa problema
Galiausiai – mitas, kad modemą galima naudoti amžinai. Ryšio technologijos vystosi nuolat. Naujesni 5G modemai geba išnaudoti platesnes dažnių juostas, palaiko naujesnes „Wi-Fi“ kartas, turi galingesnius procesorius ir geresnę apsaugą. Senas įrenginys gali „veikti“, bet jis jau nebepajėgia pasiūlyti to, ką leidžia šiandieninis tinklas.
Išvada nemaloni, bet aiški: 5G namų internetas nėra magija, kuri veikia bet kur ir bet kaip. Jis veikia gerai tik tada, kai suprantamos elementarios taisyklės. O didžiausias stabdis dažniausiai yra ne technologija, o pasenę įsitikinimai, kuriuos metas palikti praeityje.
