Lietuvoje pradedamas procesas, kuris per artimiausius metus iš esmės pakeis mobiliojo ryšio žemėlapį. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcioną – sprendimą, kuris signalizuoja aiškų valstybės posūkį: spartus mobilusis internetas nebebus tik didmiesčių privilegija. Iki šio dešimtmečio pabaigos 100 Mb/s ryšio sparta turi pasiekti visas gyvenvietes, kuriose gyvena daugiau nei 200 žmonių, o regionuose ryšio kokybės skirtumai, lyginant su didžiaisiais miestais, turėtų tapti istorija.
Aukcionas įgyvendina RRT 2026–2028 m. strategijoje numatytus tikslus ir laikomas vienu svarbiausių instrumentų kovojant su skaitmenine atskirtimi. Reguliuotojas atvirai įvardija ambiciją – mobilusis ryšys turi būti traktuojamas kaip bazinė infrastruktūra, o ne rinkos siūloma „pridėtinė vertė“. RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad būtent regionai ilgą laiką kentėjo nuo investicijų stokos, nors ryšio patikimumas juose ne mažiau svarbus tiek gyventojams, tiek verslui, tiek viešosioms paslaugoms.
Po viešųjų konsultacijų vasario 3 d. patvirtintos aukciono sąlygos operatoriams nustato ne tik teisę naudoti dažnius, bet ir aiškius, skaičiais išmatuojamus įsipareigojimus. Iki 2027 m. pabaigos operatoriai privalės užtikrinti ne mažesnę nei 30 Mb/s spartą verslo įmonėms ir namų ūkiams, išskyrus itin atokias vietoves. Po metų – iki 2028-ųjų pabaigos – ši sparta turės pasiekti beveik visus namų ūkius, o 100 Mb/s ryšys taps realybe net 95 proc. vadinamųjų „baltųjų zonų“. Galutinis terminas aiškus: 2030 m. pabaiga, kai 100 Mb/s bus privalomas visose didesnėse gyvenvietėse.
Svarbu tai, kad RRT paliko operatoriams techninį lankstumą – įsipareigojimus jie galės vykdyti naudodami visas turimas dažnių juostas. Tai leidžia efektyviau planuoti tinklų plėtrą, derinant plačią aprėptį ir didelę talpą, ypač skirtingo gyventojų tankio teritorijose. Reguliuotojas tikisi, kad realų ryšio kokybės pagerėjimą regionų gyventojai pajus jau 2027–2028 metais.
Aukciono sąlygose numatyti ir nacionalinio saugumo aspektai. Ypatingomis aplinkybėmis operatoriai bus įpareigoti teikti nacionalinį tarptinklinį ryšį, kad sutrikus vieno tinklui vartotojai galėtų naudotis kitų operatorių paslaugomis. Taip pat įtvirtinta pirmenybinio ryšio prievolė specialiosioms tarnyboms ir kritines funkcijas vykdantiems darbuotojams – net esant maksimaliai tinklo apkrovai jų ryšys turės veikti be trikdžių. RRT aiškiai įvardija: ryšys šiandien yra ne tik patogumo, bet ir saugumo infrastruktūra.
Reguliuotojas taip pat atmetė siūlymus stabdyti 700 MHz juostos aukcioną. Pasak J. Šovienės, toks sprendimas reikštų technologinės ir ekonominės pažangos stabdymą, prastesnį investicinį klimatą ir neatitikimą nacionalinio saugumo interesams. Todėl pasirinktas kelias – aktyvus ir kryptingas strateginio valstybės ištekliaus panaudojimas.
RRT skaičiuoja, kad vien 100 Mb/s ryšio įsipareigojimams įgyvendinti iki 2030 m. operatoriams reikės apie 72 mln. eurų investicijų. Atsižvelgiant į tai, dalies dažnių – ypač 2100 MHz juostos – pradinė kaina aukcione buvo sumažinta, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp valstybės interesų ir realių plėtros kaštų. Už įsipareigojimų vykdymą bus griežtai atsiskaitoma: RRT atliks matavimus realiomis sąlygomis, o pažeidimų atveju galės taikyti sankcijas – iki pat teisės naudoti dažnius panaikinimo.
Aukcionas bus vykdomas elektroniniu būdu, o paraiškas dalyvauti jame rinkos dalyviai turi pateikti iki balandžio 3 dienos. Reguliuotojas pabrėžia, kad ES mastu suderinti radijo dažniai yra ribotas ir strategiškai svarbus išteklius, todėl šis aukcionas – ne formalumas, o ilgalaikė investicija į Lietuvos skaitmeninę ateitį. Jei planas bus įgyvendintas, po kelerių metų ryšio „baltosios zonos“ liks tik žemėlapiuose, o ne kasdienėje gyventojų realybėje.
