Finansinis sukčiavimas Lietuvoje toliau plečiasi, o prarandamų lėšų mastas jau priartėjo prie psichologiškai reikšmingos ribos. Skaitmeninių mokėjimų technologijų bendrovės „Visa“ tyrimas rodo, kad nuostoliai auga, tačiau susigrąžinamų pinigų dalis išlieka maža. Situaciją lemia socialinės inžinerijos schemos, momentinių mokėjimų greitis ir vis aktyviau veikiantys tarptautiniai organizuotų nusikaltėlių tinklai.
Tyrimo duomenimis, 2024 m. sukčiavimo būdu Lietuvoje prarasta 89,7 mln. eurų, kai 2023 m. ši suma siekė 77,3 mln. eurų. Augimo trajektorija išliko ir 2025-aisiais – vien per pirmąjį pusmetį telefoniniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 20 mln. eurų.
Tai rodo ne pavienius incidentus, o nuoseklų ir sisteminį augimą. Finansų rinkos stebėtojai pažymi, kad esant tokiai dinamikai bendra sukčiavimo žala netrukus gali perkopti 100 mln. eurų ribą.
Socialinė inžinerija – pagrindinis sukčių ginklas
Didžioji dalis atvejų susijusi su manipuliacija. Sukčiai dažnai apsimeta bankų, teisėsaugos, valstybinių institucijų ar kitų patikimų organizacijų atstovais. Aukos spaudžiamos skubiai veikti – autorizuoti pavedimus, pateikti prisijungimo duomenis ar įsidiegti nuotolinės prieigos programas.
Tokiose atakose vis dažniau naudojami profesionaliai parengti psichologiniai scenarijai ir suklastoti telefono numeriai. Dėl to realiuoju laiku atskirti tikrą skambutį nuo apgavystės tampa vis sudėtingiau.
Momentiniai mokėjimai keičia sukčiavimo mastą
Momentinių pavedimų plėtra tapo dviprasmišku reiškiniu. Viena vertus, tai suteikia greitį ir patogumą, kita vertus – dramatiškai sumažina laiką aptikti ir sustabdyti apgaulingas operacijas.
Kai auka pati patvirtina mokėjimą, lėšos per kelias sekundes gali būti pervestos per kelias sąskaitas ar net valstybes. Tokiu atveju pinigų susigrąžinimas tampa itin komplikuotas, o bankų galimybės – ribotos.
Investicinis sukčiavimas ir fišingas – sparčiausiai augančios grėsmės
„Visa“ tyrimas išskiria investicinį sukčiavimą kaip vieną reikšmingiausių nuostolių šaltinių. 2024 m. Lietuvos gyventojai prarado 5,57 mln. eurų, investuodami į fiktyvias platformas, kurios žadėjo nerealistiškai didelę grąžą.
Tuo pat metu fišingo atakų nuostoliai daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 3,42 mln. eurų. Daugelis nukentėjusiųjų atliko kelis pavedimus, kol suprato patekę į apgaulės schemą.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai vis dažniau kuria ilgalaikį pasitikėjimą – su auka bendraujama savaitėmis ar net mėnesiais.
Sukčiavimas tampa organizuotas ir tarptautinis
Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugėja plataus masto incidentų, susijusių su koordinuotomis tarptautinėmis grupuotėmis. Tai rodo, kad sukčiavimas nebėra atsitiktinių bandymų rezultatas – tai struktūrizuotas, profesionaliai valdomas nusikalstamas verslas.
Kodėl susigrąžinamų lėšų dalis išlieka maža
Momentinių mokėjimų ekosistemoje pinigų grąžinimas tampa viena didžiausių problemų. Jei pavedimas autorizuotas paties kliento, teisiškai jis laikomas galiojančiu. Lėšos dažnai iš karto išskaidomos arba pervedamos į užsienį, todėl jų atsekimas užtrunka, o sėkmės tikimybė mažėja.
Būtent todėl susigrąžintų lėšų dalis išlieka nedidelė, nepaisant bankų investicijų į saugumo sistemas.
Ragina stiprinti prevenciją realiuoju laiku
„Visa“ atstovai pabrėžia, kad tradicinė reakcija po incidento tampa nepakankama. Prevencija turi būti įdiegta nuo pat mokėjimo inicijavimo momento.
Akcentuojamos kryptys:
- realiojo laiko operacijų stebėjimas
- elgsenos analizė
- glaudesnis bankų, reguliuotojų ir telekomunikacijų bendrovių bendradarbiavimas
- aktyvesnis vartotojų švietimas
Pasitikėjimo skaitmeniniais mokėjimais testas
Augant sukčiavimo mastui, kyla platesnis klausimas – pasitikėjimas skaitmeninių mokėjimų sistema. Specialistai pabrėžia, kad technologinė pažanga turi būti lydima adekvačių apsaugos mechanizmų, kitaip patogumas tampa pažeidžiamumo šaltiniu.
Finansinio sukčiavimo statistika Lietuvoje rodo aiškią tendenciją: grėsmės tampa sudėtingesnės, nuostoliai – didesni, o apsauga reikalauja ne tik bankų, bet ir pačių vartotojų budrumo.
