Daugelis kačių šeimininkų turi tą patį kasdienį ritualą: grįžus namo jie užkalbina savo augintinį, o šis atsisuka, pažiūri į akis ir atskleidžia savo nuomonę skambiu „miau“. Kartais tai netgi virsta ilgais, dvipusiais „pokalbiais“. Nors mums atrodo, kad katė tiesiog bendrauja su mumis taip, kaip mes bendraujame su ja, gyvūnų elgsenos specialistai atskleidžia kur kas įdomesnę tiesą.
Jūsų katė miaukia ne todėl, kad tai yra jos natūrali kalba. Iš tiesų, ji šį garsą naudoja kaip specialiai evoliucijos eigoje ištobulintą įrankį, skirtą manipuliuoti jumis (gerąja prasme) ir gauti tai, ko ji nori.
Faktas, kurio nežinojote: suaugusios katės tarpusavyje nemiauksi
Jei stebėtumėte laukinių ar gatvės kačių koloniją, pastebėtumėte vieną keistą dalyką – jos beveik niekada nemiauksi viena kitai. Suaugusios katės tarpusavyje bendrauja visiškai kitais būdais:
- Kūno kalba: uodegos padėtimi, ausų judesiais, akių kontaktu.
- Kvapai: žymėdamos teritoriją ir trindamosi viena į kitą (feromonų mainai).
- Kiti garsai: urzgimu, šnypštimu ar kaukimu (tik konfliktų ar poravimosi metu).
Miauksėjimas gamtoje yra skirtas išskirtinai kačiukams, kad jie galėtų atkreipti savo mamos dėmesį, kai yra alkani, sušalę ar pasiklydę. Katėms bręstant, šis įprotis natūraliai dingsta. Tačiau naminės katės greitai suprato vieną genialų dalyką: žmonės yra lyg didelės, visą gyvenimą jomis besirūpinančios mamos, kurios puikiai reaguoja į šį specifinį „vaikišką“ garsą.
Kodėl katė atsako būtent tada, kai su ja kalbate?
Kai jūs ištariate žodį, o katė jums atsako miauksėjimu, tai nėra atsitiktinumas. Gyvūnų psichologai tai aiškina trimis pagrindinėmis priežastimis:
1. Dėmesio patvirtinimas (Pasisveikinimas)
Trumpi, aukšto tono miauktelėjimai, kai jūs ištariate katės vardą, yra paprasčiausias pasisveikinimas ir patvirtinimas, kad ji jus girdi. Katė supranta, kad jūsų balsas yra nukreiptas į ją, todėl ji atsako tuo pačiu, parodydama, kad yra pasiruošusi interakcijai (glostymui ar žaidimui).
2. Išmoktas „Veiksmo ir Atpildo“ modelis
Katės yra neįtikėtinai protingos ir puikiai perpranta mūsų psichologiją. Jei praeityje, kai katė sumiauksėjo, jūs jai nusišypsojote, pakalbinote ar – dar geriau – davėte skanėstą, ji tai įsiminė. Dabar ji žino formulę: „Kai žmogus skleidžia garsus, aš turiu atsakyti miauksėjimu, nes po to seka kažkas gero.“
3. Skirtingi garsai – skirtingiems poreikiams
Moksliniai tyrimai rodo, kad katės turi visą arsenalą skirtingų miauksėjimų, pritaikytų savo šeimininkams.
- Trumpi „čirpimai“: džiaugsmas ir noras bendrauti.
- Ilgi, tęstiniai miaukimai: aiškus reikalavimas (dažniausiai atidaryti duris arba įdėti maisto).
- Žemo tono, kimūs garsai: nepasitenkinimas arba skundas (pavyzdžiui, kai neleidžiate jos ant stalo).Dar įdomiau tai, kad katės išmoko moduliuoti savo miauksėjimą taip, kad jis atitiktų žmogaus kūdikio verksmo dažnį. Mūsų smegenys biologiškai užprogramuotos reaguoti į šį dažnį, todėl mes tiesiog negalime ignoruoti alkanos katės prašymo.
Jūsų katės miauksėjimas kalbinant – tai ne šiaip mielas įprotis. Tai sudėtingas, per tūkstančius metų išsivystęs tarprūšinės komunikacijos stebuklas. Ji kalba su jumis todėl, kad jūs esate jos pasaulio centras, ir ji žino, jog jūs visada išgirsite jos prašymus.
