Nors už lango orai dar gali iškrėsti žiemiškų pokštų, nenumaldomai artėja pavasaris, o su juo – ir kasmetinis laikrodžių sukimas. Daugeliui šis momentas simbolizuoja šiltojo sezono pradžią ir džiugina ilgesniais šviesiais vakarais, tačiau kitiems staigus miego ritmo pasikeitimas sukelia stresą.
Kadangi Europos Sąjungos lygmeniu galutinis sprendimas dėl laiko kaitaliojimo atsisakymo vis dar nėra priimtas, ši praktika tęsiama toliau. Štai viskas, ką reikia žinoti apie 2026 metų perėjimą į vasaros laiką.
Kada tiksliai suksime laikrodžius 2026 m. pavasarį?
Kaip ir kiekvienais metais, perėjimas prie vasaros laiko visoje Europoje vyksta paskutinį kovo savaitgalį. 2026-aisiais ši data iškrenta į kovo 29 dieną.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, lygiai 3:00 val. nakties, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį – į 4:00 val. Ką tai reiškia praktiškai? Mes „prarandame“ vieną miego valandą, nes ta kovo para truks tik 23 valandas. Rytais saulė patekės vėliau, todėl tiems, kurie keliasi anksti, teks ilgiau pabūti tamsoje, tačiau vakarais natūralia dienos šviesa galėsime džiaugtis visa valanda ilgiau.
Ar vasaros laikas tikrai padeda sutaupyti energijos?
Pagrindinis istorinis argumentas, kodėl apskritai buvo įvestas laiko kaitaliojimas, buvo siekis taupyti elektros energiją, maksimaliai išnaudojant dienos šviesą vakarais. Tačiau šiuolaikiniai duomenys rodo visai kitokį vaizdą.
Remiantis aplinkosaugos ekspertų (įskaitant Vokietijos federalinės aplinkos agentūros) atliktais tyrimais, realaus energijos taupymo poveikio beveik nėra. Nors pavasarį ir vasarą ilgesniais vakarais išties rečiau jungiame šviesą kambariuose, šį sutaupymą visiškai „suvalgo“ šildymo išlaidos. Ankstyvais ir dar vėsiais pavasario ar rudens rytais žmonės keliasi anksčiau, todėl priversti intensyviau šildyti namus. Nepaisant šių mokslinių išvadų ir nuolatinių diskusijų ES institucijose, laiko keitimo tvarka kol kas lieka galioti.
Kada grįšime prie žiemos (standartinio) laiko?
Vasaros laiku gyvensime beveik septynis mėnesius – iki paskutinio spalio sekmadienio. 2026 metais laikrodžius atgal suksime spalio 25 dieną. Tuomet rodyklės keliaus viena valanda atgal, sugrąžinant mus į standartinį (astronominį) laiką, atnešantį šviesesnius rytus ir ankstyvesnę tamsą vakarais.
Kaip lengvai prisiminti, į kurią pusę sukti laikrodį?
Jei kasmet susipainiojate, į kurią pusę reikia sukti rodykles, pasinaudokite šiomis populiariomis mnemoninėmis (atminties) taisyklėmis:
- Sodo baldų taisyklė: Pavasarį sodo baldus išnešate iš rūsio į lauką (rodyklės į priekį), o rudenį nešate atgal į pašiūrę (rodyklės atgal).
- Temperatūros taisyklė: Vasarą temperatūra kyla į pliusą (+1 valanda), rudenį orai vėsta, temperatūra krenta (-1 valanda).
- Žvilgsnio taisyklė: Pavasarį mes su viltimi žvelgiame į ateinančią vasarą (į priekį), o rudenį – atsigręžiame atgal į prabėgusią vasarą (atgal).
Technologijos darbą padarys už jus
Daugumoje šiuolaikinių elektroninių prietaisų – išmaniuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, išmaniuosiuose laikrodžiuose – laikas pasikeis automatiškai. Šie prietaisai sinchronizuojasi su pasauliniais laiko serveriais, kurie signalą gauna iš oficialių atominių laikrodžių (pavyzdžiui, Braunšveigo Fizikos ir technikos federalinės įstaigos (PTB) atominio laikrodžio, siunčiančio tikslaus laiko signalą visai Europai).
Visgi, jei namuose turite senesnių buitinių prietaisų (orkaičių, mikrobangų krosnelių), automobilių be interneto ryšio ar klasikinių mechaninių sieninių laikrodžių, kovo 29-osios rytą nepamirškite jų persukti rankiniu būdu.
